„Kai nuo kalvos pažvelgiau į Vilnių, pamačiau daugybę bažnyčių bokštų, iškilusių virš Senamiesčio stogų. Tai nuostabu. Tačiau už šiuos bokštus dar aukštesni stikliniai dangoraižiai.
Taip neturėtų būti. Bet ši problema egzistuoja visame pasaulyje“, – sakė japonas.
Iš pirmo žvilgsnio pagyvenęs svečias neprimena architekto, kuriančio šedevrus. Balti smulkiomis gėlytėmis išmarginti marškiniai ir juodas švarkas, paprasti akinukai – geriausiu atveju jis primena turistą, senatvėje išsiruošusį į kelionę aplink pasaulį.
Vienas garsiausių Japonijos architektų atvyko į Lietuvos ir Japonijos architektūros renginį „Rytai – Rytai II“. Jo metu lietuviams buvo pristatytos naujausios japonų architektūros tendencijos ir puoselėjamos tradicijos.
Keliauja po pasaulį
- Kur semiatės įkvėpimo?
- Daug keliauju, apvažiavau Viduržemio jūrą, Šiaurės Afriką, Tolimuosius ir Artimuosius Rytus ieškodamas idėjų, kaip gyvenimą moderniame mieste padaryti patogesnį.
Miestuose žmonės susvetimėja, nes aplinka jų neskatina bendrauti. Kiekvienas yra užsidaręs savo bute ir nebelieka bendruomenės. Tai didžiausia šiuolaikinio pasaulio bėda ir iššūkis. Reikėtų pradėti keistis.
Idėjų toli ieškoti nereikia. Pažiūrėkite į tradicinius kaimus, kad ir kur jie būtų – ar Italijoje, ar Japonijoje, ar Lietuvoje.
Tai bendruomenės gyvenimas, kur žmonės vieni kitus pažįsta ir nuolat susirenka pabendrauti, ką nors kartu nuveikti.
Mieste yra priešingai. Žmonės gyvena priemiesčiuose esančiuose daugiabučiuose, kur jų nesieja jokia veikla, bendruomenės centrai. Šitaip yra ir Tokijuje, ir Vilniuje.
Deja, taip suplanuoti dauguma pasaulio didmiesčių.
Stiklo fasadai atgyveno
- Kokia yra moderniosios architektūros formulė?
- Modernioji architektūra įsigalėjo pokariu, vienas jos pradininkų buvo garsus vokiečių architektas Ludwigas Miesas van der Rohe. Jis su bendraminčiais siekė sukurti tokį architektūros stilių, kuris atspindėtų tą laikotarpį ir derėtų visur – Niujorke, Paryžiuje, Londone.
Dauguma pastatų, šio architekto suprojektuotų skirtinguose pasaulio miestuose, yra labai panašūs. Laibos laikančiosios konstrukcijos ir sienos iš stiklo lakštų – skiriamasis šiuolaikinių pastatų bruožas. Tai – universalios architektūros pastatai, tinkantys bet kur.
Europos architektai ir jų architektūra padarė didžiulę įtaką visam pasauliui – JAV, Jungtiniams Arabų Emyratams, Kinijai, Japonijai.
Pasaulio didmiesčiai iš esmės yra vienodi. Pokario laikotarpiu žmonės galbūt norėjo pakeisti stilių, ieškojo naujovių, pagaliau tai tapo mada.
Bet laikai pasikeitė. Dabar metas pagalvoti apie tai, kas patogu mums. Jau reikia naujų idėjų, naujos architektūros.
Dairosi į kaimą
- Kaip įsivaizduojate šiuolaikinius pastatus šiandien?
- Manau, kad tai bus tam tikras grįžimas į praeitį.
Netrukus gera architektūra išsiskirs nebe universalumu, visiškai priešingai – unikalumu. Tai pastatai, kurie turėtų vietinių – Japonijos, JAV, Lietuvos architektūros bruožų. Tie bruožai – tai pastato formos, būdingos statybinės medžiagos, kurias lemia vietos orai, žmonių kultūra.
Maža to, kiekvienas miestas turėtų savo bruožų. Pavyzdžiui, vienokie pastatai iškiltų Vilniuje, kitokie – Kaune. Šių pastatų savybės turėtų visiškai priklausyti nuo juos supančios aplinkos, socialinio konteksto.
Šiandien modernus pastatas – visas miestas viename name, kuriame žmonės ne tik gyventų, bet ir dirbtų, lankytųsi kavinėse, klubuose, pramogautų ir bendrautų. Visa tai turėtų būti vienoje vietoje, kad skatintų žmonių bendravimą.
Geriausi to pavyzdžiai – kaimai. Yra dar daugybė vietų, kur žmonės nepajuto modernizmo įtakos ir gyvena po senovei. Jie gyvena tokiuose pastatuose, kurie geriausiai atitinka jų klimato sąlygas ir kultūrą, ten susibūrusios nedidelės bendruomenės.
Lietuva – ne išimtis. Lankiausi Rumšiškėse, ir iš esmės jos nedaug kuo skiriasi nuo tokių pat kaimų Japonijoje ar Italijoje.
Dangoraižiai erzina
- Kokį įspūdį jums paliko Lietuvos architektūra?
- Vilniuje yra labai gražus Senamiestis, tačiau, kaip ir daugelyje pasaulio miestų, žmonės gyvena atokiau nuo centro daugiabučių kvartaluose.
Dangoraižiai yra per aukšti, jie gadina kraštovaizdį.
Kodėl dangoraižiai statomi visame pasaulyje? Galbūt dėl to, jog tai labai paprasta. Tačiau kam statyti vieną bokštą, jeigu tokius pat plotus galima sutalpinti dviejuose trijuose mažesniuose pastatuose ar net po žeme?
Pastatai turi susilieti su aplinka ir sukurti patogias viešąsias erdves. Jie turėtų tarnauti žmogui, kad gyventojai norėtų čia ateiti, būti ir bendrauti.
* * *
Prizai už architektūrą
* Vienas geriausių Japonijos architektų profesorius Rikenas Yamamoto yra Japonijos architektų asociacijos ir Japonijos architektūros akademijos narys. Jam – 64-eri.
* R.Yamamoto bendrovės „Riken Yamamoto & Field Shop“ suprojektuotų pastatų sąraše – įvairių apdovanojimų pelnę Jokosukos meno muziejus, Saitamos prefektūros universitetas, kvartalai Tokijuje ir Šanchajuje, Hakodatės universiteto korpusas Hokaido prefektūroje.
* R.Yamamoto ne tik projektuoja, bet ir dėsto Nacionaliniame Jokohamos universitete.
* Gausioje architekto bibliografijoje – reikšmingos knygos ir straipsniai apie architektūrą ir miestą.
