Sekmadienį netoli Vilniaus esančiame „Europos parke“ pristatyta naujausias jo direktoriaus G.Karoso darbas - kraštovaizdžio kūrinys „Kultūra“. Jį pagal autoriaus projektą per trejus metus iš kelių šimtų tūkstančių smulkių marmuro šukių nulipdė septynių meistrų brigada.
Šiuo metu skulptūrų muziejuje po atviru dangumi yra daugiau nei 100 kūrinių, kuriuos sukūrė 34 šalių menininkai.
- Kodėl pavadinote savo darbą „Kultūra“, nors jis labiau primena gamtą - skardžius, uolas? - paklausiau 44 metų kūrėjo.
- Vieną sykį ėmiau svarstyti, kas man yra kultūra? Juk kultūra - tai esminis dalykas, tas pagrindas, be kurio negalėtume jaustis žmonėmis. Pasidarė įdomu, ar galėčiau tą kultūros suvokimą išreikšti plastine forma. Mintyse susiformavo kažkokių pilių, kalnų siluetai.
Suintrigavo žmogaus kuriamų formų ir natūralių gamtos darinių panašumas. Ir tai, kaip greitai apleistus kūrinius vėl praryja, priglaudžia gamta.
Mano „Kultūros“ formos tarytum tirpsta ir vėl išnyra „Europos parko“ peizaže. Todėl ir šį darbą tiksliau vadinti kraštovaizdžio kūriniu nei skulptūra.
Jį sudaro penkios formos, kurios iš tiesų primena kalvas ar ledkalnius. Didžiausios formos aukštis - 8 metrai. Visas darbas išsidėstęs maždaug vieno hektaro teritorijoje ir nuo „Europos parko“ administracinio pastato yra nutolęs beveik kilometrą.
- Mačiau, kad bilietus į parką gerokai pigiau parduodate internetinėse grupinių pirkimų svetainėse. Ar praūžusi finansų krizė taip smarkiai sumažino lankytojų srautus, kad teko griebtis tokių neįprastų priemonių?
- Žinoma, prasidėjus krizei „Europos parko“ lankomumas sumažėjo beveik dvigubai. Tačiau jau antri metai, kai jis vėl auga.
Tačiau būtent krizė, kuri privertė mus labai smarkiai taupyti, ir sudarė galimybes atsirasti naujam kūriniui. „Kultūrai“ panaudojome turėtas marmuro plytelių atraižas, o cementu mus parėmė Akmenės cemento gamykla. Taigi, išlaidos medžiagoms buvo minimalios.
Didžiausias parko lankomumas buvo 2000-2001 metais, kai per metus apsilankydavo apie 60 tūkstančių žmonių. Šiuolaikinio meno muziejui tai nerealiai daug.
2007-2008 metais pas mus apsilankydavo apie 40 tūkst. žmonių. Manau, kad tai optimalu. To skaičiaus dar nepasiekėme, nes lankytojų pradėjo didėti tik pernai vasarą.
O prie akcijų internete prisijungėme norėdami paskatinti atvykti į„Europos parką“ tuos žmones, kuriems mūsų bilietai atrodo pernelyg brangūs. Kai pirmą kartą paskelbėme tokią akciją, tai tikrai nesitikėjome, kad ja susidomės net pusantro tūkstančio žmonių.
Ypač bilietus pirko jaunimas, šeimos su mažais vaikais. Vadinasi, noras aplankyti mūsų muziejų yra, tačiau žmonės negali išlaidauti arba tiesiog niekaip neprisiruošia atvažiuoti. Tokios akcijos - ir priminimas, ir paskatinimas.
- Parkas reikalauja daug priežiūros, ar nesigailite, kad ėmėtės tvarkyti dar ir Liubavo dvarą? Nors šiemet už Liubavo malūno restauraciją gavote prestižinį Europos paminklosaugos prizą, jo lankomumas turbūt dar nedidelis?
- Tvarkydamas Liubavo dvarą stengiuosi išgelbėti jį nuo sunykimo. Ypač norisi išsaugoti XVIII amžiaus mūrinius pastatus, kurie nors ir nedideli, bet labai puošnūs. Juk šis dvaras praeityje priklausė garsioms Lietuvos didikų giminėms - Radviloms, Tiškevičiams.
Liubavo malūne jau įkurtas muziejus - „Europos parko“ filialas. Tačiau jis veikia tik šiltuoju metų laiku - nuo balandžio iki spalio. Tai visai naujas kultūros objektas, žmonės apie jį mažiau žino, todėl ir lankytojų mažiau.
Tačiau net ir tie, kurie iš pradžių nusivilia neradę malūne kavinės, vėliau su dideliu malonumu apžiūri patį muziejų. Juk atkūrėme ne tik malūno išorę, bet ir visus mechanizmus.
Kažkada Lietuvoje panašūs malūnai stovėjo kas 10-15 kilometrų. Tai mūsų kultūros, technikos istorijos dalis.
Panašiai norėtume atkurti ir dvaro oranžeriją - su anuomet populiariais augalais ir senosiomis technologijomis. Norisi, kad restauruojami pastatai nebūtų vien butaforija - graži išorė be turinio.
Kad toks darbas prasmingas, liudija ir tai, kad malūno atgaivinimas buvo įvertintas paminklosaugos „Oskaru“. Šį birželį Europos paveldo organizacijos „Europa Nostra“ prezidentas - garsusis tenoras Placido Domingo - įteikė man apdovanojimą už Liubavo dvaro malūno restauravimo ir pritaikymo muziejui projektą.
* * *
G. Karosas yra Nacionalinės pažangos premijos laureatas (2006), „Europos parko“ ir Liubavo muziejaus įkūrėjas.
„Europos parkas“ - tai skulptūrų muziejus po atviru dangumi, kurio plotas - net 55 hektarai.
Šį muziejų G. Karosas pradėjo kurti apleistame miške netoli Vilniaus būdamas 19 metų. Taip jis norėjo įprasminti tuo metu mažai kam žinomo Europos geografinio centro idėją.
Dabar „Europos parke“ eksponuojami daugelio pasaulio skulptorių darbai. Tarp jų ir tokių įžymybių kaip D. Oppenheimas, S. LeWittas ar M. Abakanowicz.
G. Karoso parkui sukurta instaliacija iš senų televizorių „LNK infomedis“ įrašyta į Guinnesso rekordų knygą kaip didžiusias pasaulyje kūrinys, sukurtas iš televizorių.
Kitas G. Karoso įkurtas muziejus - Liubavo dvaro malūnas - šiais metais pelnė aukščiausią Europos kultūros paveldo išsaugojimo apdovanojimą.
