Ministras pareiškė, kad Lietuvoje sukurta stipri povandeninio paveldo mokslinių tyrimų bazė ir jau pasiekta nemažai rezultatų.
„Turime duomenis apie keturias dešimtis į Lietuvos pakrančių seklumas išmestų laivų ir keliolika laivų, nuskendusių didesniame gylyje ir toliau nuo krantų. Tris-keturis vertingiausius medinius radinius planuojame perkelti prie Palangos krantų, į maždaug 15 metrų gylyje atrasto povandeninio kanjono vietą. Tokiu būdu sukurtume daug lėšų nereikalaujantį Povandeninio kultūros paveldo muziejų ir ateities kartoms išsaugotume vertingus šio paveldo objektus jiems būdingoje aplinkoje“, - sakė kultūros ministras.
A. Gelūnas UNESCO būstinėje Paryžiuje dalyvauja Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimo gairių darbo grupės susitikime. Jame nagrinėjami Povandeninio kultūros paveldo finansavimo, šalių narių bendradarbiavimo, nevyriausybinių organizacijų dalyvavimo įgyvendinant konvenciją ir kiti klausimai.
Konvencija povandeniniam kultūros paveldui priskiria kultūrinius, istorinius ar archeologinius žmogaus egzistencijos pėdsakus, kurie iš dalies arba visiškai, su pertraukomis arba nepertraukiamai po vandeniu yra išbuvę ne mažiau kaip 100 metų.
Šiam paveldui priklauso vietovės, konstrukcijos, pastatai, dirbiniai ir žmonių palaikai kartu su jų archeologine ir gamtine aplinka, laivai, orlaiviai, kitos transporto priemonės ir jų dalys, jų kroviniai arba kitoks turinys kartu su jų archeologine ir gamtine aplinka, taip pat priešistoriniai objektai.
Povandeninių tyrimų srityje Lietuva glaudžiai bendradarbiauja su Švedijos, Suomijos, Vokietijos, Lenkijos ir kitų Baltijos šalių ekspertais.
UNESCO Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvenciją priėmė 2001 metais. Lietuva šią konvenciją ratifikavo 2006-aisiais.
