Jei ne „Vilnius Jazz“, Lietuvoje gal nebūtume išgirdę daugybės šiuolaikinio džiazo korifėjų ir liūdniau atrodytų netgi mūsų jaunoji džiazo karta. Bet svarbiausia – nebūtų patirta tų svaiginamų laisvės injekcijų, kurios darydavo ir daro gyvenimą šviesesnį.
Muzika svarbiau nei diplomai
Šiemetis „Vilnius Jazz“ užgriuvo geros ir įvairios muzikos gausa. Jis atviliojo į Vilnių visą būrį avangardo banginių, kurie sėkmingai priešinasi pasaulį baigiančiam užvaldyti komercijos diktatui. Įdomu, kad tarp tų grandų – nemažai diplomuotų kitų sričių specialistų: ne muzikų.
Štai jau pusę amžiaus džiazo mėgėjų sielas pučiamųjų monologais virpina viena ryškiausių šiemečių festivalio žvaigždžių vokietis 71 metų Peteris Brötzmannas. Jis - diplomuotas dailininkas.
P. Brötzmanno trio „Full Blast“ savo pasirodymu festivalyje kaip uraganas nušlavė kasdienybės į mūsų galvas suneštas klampias minčių apnašas.
Vaizduojamojo meno ir filosofijos studijas baigęs gitaristas ir kompozitorius Nguyenas Le su savo tarptautine grupe pažėrė „Vilnius Jazz“ scenoje egzotiškų 8-ojo dešimtmečio pophitų aranžuočių, apaustų jo aistringomis improvizacijomis.
Lyg žuvis vandenyje po muzikos stichiją nardė ir daugybę vokalo technikų bei instrumentų įvaldęs japonų aktorius Makigami Koichi. Jis su savo grupe „Hikashu“ pralinksmino publiką nenusakomo žanro nuotaikingais performansais su japonišku prieskoniu.
O vieną iškiliausių šiuolaikinio džiazo figūrų saksofonininką ir kompozitorių Timą Berne, vakar muzikavusį festivalyje su Michaelo Formaneko kvartetu, vadinti savamoksliu tiesiog neapsiverčia liežuvis. Bet tai – tiesa.
Jaunimas eina klaidingu keliu
„Džiazo jaunimas šiandien mokosi daugybės disciplinų, bet tiems vaikams nelabai rūpi, kas dedasi jų viduje. Jauni atlikėjai tenori daryti produktą rinkai ir jį parduoti. Tai iš esmės klaidingas kelias, - neabejojo P. Brötzmannas. – Gyvenimas vis labiau spraudžiamas į pragmatiškus rėmus. Jame nebelieka erdvės kūrybingumui, menui, muzikai - visiems gražiems dalykams, dėl kurių verta gyventi. Aš visada laikiausi savo kelio, nors tai nebuvo lengva, ir dabar nėra lengva“.
Po stulbinamos energijos „Full Blast“ koncerto Rusų dramos teatre menininkas buvo visiškai išsekęs.
„Reikia daug įgūdžių, patirties, turėti viziją ir žinoti, ką darai, kad užtektų jėgų užbaigti džiazo sesiją, - praskleidė kūrybinę virtuvę P.Brötzmannas. – Aš ir šveicarai kolegos iš „Full Blast“ gerai pažįstame vieni kitus – mes neturime išankstinių idėjų, nerepetuojame kūrinių ir nedirbame su užrašytais tekstais. Žinome, ko galime tikėtis, bet patirti spontaniškų atradimų – dar svarbiau. Kiekvieną koncertą pradedame nuo to, kuo užbaigėme praėjusį – judame pirmyn“. Džiazo scenose mažėja spontaniškos muzikos, daugėja pultų su natomis – tai jaučiame kasmet. Laisva džiazo dvasia išsikvepia.
Simptomiškas buvo „Vilnius Jazz“ scenoje surengtas Europos saksofonų ansamblio, suburto iš dvylikos Europos sąjungos (ES) šalių jaunimo, pasirodymas. Jame skambėjusios specialiai ansambliui sukurtos įmantrios kompozicijos, rodėsi, kėlė jaunimui daugiau rūpesčių negu džiaugsmo.
Japonų grupės „Hikashu“ veteranai scenoje atrodė gerokai jaunesni ir nepalyginamai laimingesni už EU jaunuosius virtuozus.
Gal ir dėlto, kad savamoksliai „Hikashu“ lyderiai M. Koichi bei gitaristas Mita Freemanas scenoje jaučiasi ir mąsto kaip profesionalūs aktoriai - natūraliai įtraukia publiką į savo pasirodymus lyg į mažus improvizuotus spektaklius? Negana to, publikai leidžiama pačiai sufantazuoti jų siužetą ir įvardyti herojus.
Europoje – slogi atmosfera
„Pasaulyje vis mažiau erdvės laisvai, taisyklių nevaržomai kūrybai, - pripažino P.Brötzmannas. – Tai priklauso nuo politikų požiūrio į meną ir socialinės situacijos. Neatsitiktinai 95 procentai mano darbų atsiranda užsienyje. Vokietijos kultūroje šiandien dominuoja meinstrymas, fasadiniai renginiai ir siauras požiūris. Kūrybai nėra erdvės ir pinigų“.
„Kad išgyvenčiau, turiu vis daugiau keliauti, atsisakyti kitų mėgstamų užsiėmimų, tapymo, - atviravo „free“ džiazo pionierius. - Atlygis už koncertus dažniausiai yra juokingas. Bet žmonės mano muziką mėgsta – jos auditorija auga ir jaunėja. Dėl to verta lieti energiją“. Nguyenas Le panašiai kalbėjo apie gimtąją Prancūziją: ten trūksta palaikymo ir pinigų kūrybiniams eksperimentams.
„Aš niekada nesivaikiau nei pinigų, nei šlovės. Tačiau atmosfera, kurią jaučiu Europoje, mane slegia, - neslėpė gitaristas. - Manau, krizė glūdi mūsų mąstyme. Aš jaučiuosi laimingas, kai nuvykstu į savo tėvų gimtinę Vietnamą. Ten nejaučiu slogios atmosferos ir skurdo, nors vietnamiečių gyvenimo lygis yra žemas. Tačiau jie optimistiškai žiūri į ateitį, trokšta eiti tik pirmyn. Tai sukuria galingą energetinį užtaisą“.
Išdalyti festivalio prizai
Vakar sostinės Rusų dramos teatre apdovanoti 7-ojo „Vilnius Jazz Young Power” konkurso laureatai. Didysis konkurso prizas atiteko vokalinei grupei „Singaz” (V. Čičinskaitė-Golovanova, V. Pupšytė, J. Pranevič, R. Vaičiūtė, K. Svolkinaitė). Kolektyvas „Kaf Kaf” paskatintas už brandžiausią standarto interpretaciją.
Geriausia konkurso atlikėja pripažinta grupės „Vilkšu Pa Myguru” fleitininkė A. Ivanauskaitė. Prizas už geriausią kompoziciją įteiktas „Singaz” grupės vokalistei V. Pupšytei.
Įspūdingame „Lithuania Art Orchestra” koncerte šio kolektyvo įkūrėjas perkusininkas V. Tarasovas apdovanotas bendrovės „A’Cappella” įsteigtu „Vilnius Jazz 2012” prizu „Už nuopelnus Lietuvos džiazo kultūrai”.
