Regis, gausybė suvaidintų personažų ir pasaulinis pripažinimas L. Ullmann dėvimą kaukę – ne kaip aktorės ar režisierės, o kaip žmogaus – su laiku galėjo padaryti nepermatomą. Bet grynomis, dažnai skaudančiomis emocijomis švedų kiną išgarsinusiai moteriai kino pasaulio pompastika atrodo visiškai svetima.
Duodama interviu lrytas.lt portalui viešbutyje apsistojusi aktorė prisėda ant minkštasuolio savo kambaryje, tarsi namuose ant jo susikelia kojas ir iškart nevengia atvirumo.
„Man pačiai kartais net gėda, kad esu aktorė – visada nekenčiau to teatrališkumo, dirbtinumo ir apsimetinėjimo, netikrų šypsenų ir nesibaigiančių sėkmės istorijų. Būti be kaukės man savaime suprantama, man taip net ir lengviau“, – šiltai pasakoja L. Ullmann.
Meilė, įamžinta kine
Nors L. Ullmann pati režisuoja filmus, vis dėl to geriausiai ji pasauliui žinoma dėl legendinio švedų režisieriaus Ingmaro Bergmano filmuose sukurtų vaidmenų. Pastarajam ji buvo ne tik aktorė, bet ir mūza bei mylimoji.
Juostos „Persona“ filmavime susipažinusi pora per penkerius bendro gyvenimo metus susilaukė dukros Linn, žinomos norvegų rašytojos ir žurnalistės.
Liv ir Ingmaro meilės istoriją į kino ekranus šiemet perkėlė jaunas indų režisierius Dheerajas Akolkaras. Juosta pristatyta kartu su visa specialiai L. Ullmann skirtų filmų retrospektyvoje, kurią šiemet rodo Europos šalių kino forumas „Scanorama“.
„Žinau, kad Ingmarui šis filmas patiktų“, – mintimis dalijasi prieš beveik penkerius metus mirusio režisieriaus mūza. Anot jos, nepaisant daugybės kultūrinių skirtumų, D. Akolkaras labai gerai suprato tiek I. Bergmano filmus, tiek asmeninį gyvenimo niuansus. „Dheerajas man daug kuo priminė mane pačią“, - apie filmą kalba L. Ullmann.
Laiminga, kol kuria
Kūrėja, pasakodama apie I. Bergmaną, šiltai ir kiek liūdnai šypteli. „Man atrodo, jis visada buvo vienišas berniukas iš vaikystės fotografijų, laimingas tik tada, kol kuria, - tęsia garbaus amžiaus L. Ullmann. – Tokia esu ir aš – kol režisuoju, vaidinu, tol jaučiu, kad gyvenu“.
Aktorė nuklysta į praeitį, prisimindama režisieriaus pasitraukimą iš kino pasaulio. „Po paskutinio I. Bergmano filmo „Saraband“ filmavimo rengėme vakarėlį, į kurį atėjęs Ingmaras tepasakė „Adjø“ (šved. Viso), sėdo į lėktuvą ir išskrido. Daugiau nebegrįžo niekad“, - atvirauja aktorė.
Likusius gyvenimo metus legendinis režisierius praleido saloje, kur jį lankė vos keli žmonės, tarp jų – ir L. Ullmann, nors pati tokio atsiskyrėliškumo sakė nesuprantanti. „Manau, kad Ingmaras, kaip ir daugelis menininkų, buvo vienišas, kino kūrimas jam buvo visas gyvenimas. Kai to nebeliko, jis nusprendė nuo visų užsisklęsti, tokia mano versija“, - pasakoja L. Ullmann.
Išmintis ir amžius, anot kūrėjos, jai suteikia tik privilegijų. „Aš turiu papasakoti dar daugybę istorijų ir to negaliu atidėti kitiems metams, nes nežinau, ar jų sulauksiu“, - šyptelėjusi pokalbį baigė aktorė.
