Stebėti ir net išmėginti puodų žiedėjų Vyganto Jezersko ir Ingos Samoškienės propaguojamą senovinį žiedimo koja paspiriamomis staklėmis amatą – smagi pramoga ne tik paprastiems Liaudies buities muziejaus lankytojams.
Galimybė iš Rokų karjere iškasto ir išvalyto molio išsukti XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios autentiškų indų kopiją vilioja ir žinomus žmones.
Nors pirmieji bandymai dažnai nebūna labai sėkmingi – puodai ir kiti indai išeina kreivoki, daugeliui tai nė motais. Klaidas ištaiso patyrusios meistro rankos.
Saugo šalies vadovų kūrinius
Apie išskirtinį susidomėjimą puodininkyste galima sužinoti pasidairius po keramikų dirbtuvių lentynas. Jose galima išvysti prezidentų Valdo Adamkaus, Mykolo Algirdo Brazausko, politikės Kazimiros Prunskienės, įvairių kadencijų šalies ministrų, žinomų menininkų ir užsienio diplomatų gamintus molinius indus.
Keramikų teigimu, kolekcija būtų dar didesnė, tačiau daugelis svečių pageidauja pačių rankomis žiestus puodus gauti dovanų.
„Vieni nori savo kūrinį pasiimti iš karto. Kiti pageidauja puodynę ar kitą indą atsiimti tada, kai jis bus tinkamas naudoti – glazūruotas ir išdegtas. Žinoma, ir patiesintas, nes nepatyrusiems žiedėjams tiesiai išsukti dirbinį pavyksta retai“, – pasakojo V. Jezerskas.
Dalis žmonių molinukus, prie kurių žiedimo patys prisilietė, pasiima dar kartą atvažiavę į Rumšiškes. Kitiems indus keramikai yra siuntę paštu, perdavę per draugus ir net užsienio šalių ambasadas.
Tautos dainius žiedė puodynę
Brangiausiu dirbtuvių eksponatu keramikai lyg susitarę vadino nedidelę puodynę, prie kurios lipdymo proceso, nesibaimindamas susitepti rankų, prisidėjo poetas Bernardas Brazdžionis.
„Tautos dainius mūsų dirbtuvėse lankėsi 1991 metais. Jam labai patiko galimybė pamėginti žiesti puodus. Ant vienos puodynės B. Brazdžionis išraižė savo vardo ir pavardės pirmąsias raides“, – rodė indą su poeto inicialais V. Jezerskas.
Nors šį kūrinį poetui, kaip ir kitiems svečiams, keramikai iš karto pasiūlė pasiimti, vyras jį paliko dovanų dirbtuvėse. Jis taip pat nepasididžiavo parašyti linkėjimą svečių knygoje.
Kai B. Brazdžionis maždaug po metų dar kartą apsilankė muziejuje, jis nudžiugo pamatęs puodynę glazūruotą ir išdegintą. Tačiau ir tąkart savo kūrinį paliko kaip eksponatą.
Ratą suka į priešingą pusę
Mūsų protėvių žiedimo amato iš senųjų puodininkystės meistrų išmokęs V. Jezerskas jį galutinai įvaldė po trejų intensyvaus darbo metų.
Vyras juokavo, jog iš pradžių sukdamas molį bijodavo net sukosėti ar nusičiaudėti – kad tik indas neišeitų kreivas.
Lietuvos tautinį paveldą propaguojantis keramikas per daugiau kaip du dešimtmečius žiesti puodus išmoko taip puikiai, kad jų sienos per visą indo aukštį būna vienodo storio.
V. Jezersko išskirtinumas tas, kad jis yra kairiarankis žiedėjas. Todėl žiedimo ratą vyras suka į priešingą pusę nei kiti puodžiai.
