Naujai įkurtam Kino centrui vadovaujantis Rolandas Kvietkauskas sako, kad dėmesys mūsų kinui, kaip ir finansavimas, tikrai didės. „Nuošalyje neliks ir mažiau populiarus autorinis kinas ar dokumentika, animacija, bet komercinė sėkmė irgi bus vienas iš kokybės kriterijų“, – antradienio vidurdienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė R. Kvietkauskas.
Skatins koprodukciją
Lietuvos kino centro pagrindinis rūpestis šiuo metu – parama nacionaliniams filmams. Ir nors 9 milijonai litų yra daugiau nei pora milijonų didesnė suma nei pernai, vis dėlto tikėtis, kad kino sales išsyk užplūs tautiečių kurti filmai, nereikėtų.
Vieno ilgametražio vaidybinio filmo gamyba gali kainuoti bent 4-5 milijonus litų. Nepaisant to, Lietuvos kino centrui vadovaujantis R. Kvietkauskas tikina, kad lietuviško kino daugės, mat tikimasi pritraukti investicijų iš verslo, bus skatinama koprodukcija.
„Šiandien koprodukcija vykdoma asmeninių pažinčių ir pavienių kontaktų dėka, reikia rimtesnės prisistatymo užsieniui politikos, kuria ir ketiname rūpintis“, – dėstė centro direktorius. Jis pridėjo, kad esama finansavimo schema turi būti lankstesnė, kad režisieriai ir prodiuseriai galėtų lengviau gauti papildomo finansavimo.
Kino projektų finansavimą spręs Taryba, kurios sudėtis bus patvirtinta jau šią savaitę. Ją sudarys ne tik kino kritikai, kaip būdavo iki šiol, bet ir industrijos atstovai, išmanantys filmų gamybą ir galimą komercinę sėkmę.
Laukianti bėda – skaitmenizacija
R. Kvietkauskas sakė, kad lietuviškų filmų žiūrimumas ir didėjantis populiarumas Lietuvoje teikia vilčių. Neramina kitka – kad už sostinės ribų esančios kino salės nykstant analoginiam formatui naujų filmų rodyti paprasčiausiai neturės kuo. „Įžengėme į skaitmeninės televizijos erą, jau esame ir ant skaitmeninio kino ribos“, – įspėjo Kino centro direktorius.
Anot jo, analoginis kinas Baltijos šalyse išnyks jau už metų ar dvejų, tad tam, kad mažesni miestai neliktų vien su archyvinėmis juostom, reikia bent 100 tūkst. eurų paramos.
Lietuvos kino centras perima Kultūros rėmimo fondo ir Kultūros ministerijos vykdytą paramą lietuviškam kinui. Su įstaigomis, kurios jau ne vienerius metus vykdo edukacinius projektus, pavyzdžiui, „Skalvija“ ar „Meno avilys“, ketinama bendradarbiauti, bet jų funkcijų neperimti.
Kino centre jau dirba 9 žmonės, planuojama priimti dar 6. R. Kvietkauskas sakė, kad Lietuvos kino centro administravimas „nesuvalgys“ daugiau kaip dešimtadalio viso kinui skiriamo biudžeto.
