Knyga apie 1940-1941 m. įvykius priartins prie istorinės šviesos

Ši knyga priartins prie istorinės šviesos. Tuo įsitikinęs ne tik knygos „Kalbėkime patys, girdėkime kitus. Tragiškieji istorijos 1940-1941 metai“ autorius Vidmantas Valiušaitis. Tuo neabejojo ir knygos pristatyme, surengtame šiandien, Vilniaus knygų mugėje, dalyvavęs europarlamentaras Vytautas Landsbergis, švedų žurnalistas, Lietuvos okupacijų tyrinėtojas Jonas Ohmanas, VU Tarptautinių santykių ir politicos mokslų instituto dėstytojas Algimantas Jankauskas bei Šiaulių universiteto istorijos profesorius Arūnas Gumuliauskas.

Vidmanto Valiušaičio knygos „Kalbėkime patys, girdėkime kitus. Tragiškieji istorijos 1940-1941 metai“ pristatymas Knygų mugėje.<br>D.Umbrasas
Vidmanto Valiušaičio knygos „Kalbėkime patys, girdėkime kitus. Tragiškieji istorijos 1940-1941 metai“ pristatymas Knygų mugėje.<br>D.Umbrasas
Daugiau nuotraukų (1)

Daiva Kaikarytė

Feb 24, 2013, 4:45 PM, atnaujinta Mar 11, 2018, 4:36 AM

Knygoje pateikiami autentiški liudytojų pasakojimai paakins iš naujo pažvelgti į tragiškus ir painius 1940-1941 metų įvykius. Kas buvo žudikas, o kas - patriotas? Ar laukti, kas bus toliau aukos pozicijoje? Ar nesiginti nuo sovietų buvo pateisinama? To meto inteligentija buvo politiškai naivi ar puikiai informuota, kas yra kas Europoje ir kaip persirikiuoja jėgos?

Į šiuos ir panašius klausimus atsakymą bus galima rasti naujojoje knygoje.

Knygos pratarmėje V.Valiušaitis rašo: „Knygoje sudėti tekstai – labai įvairūs. Visa žurnalistikos žanrų paletė. Nuo komentarų dienraščiams ir interneto portalams, analitinių straipsnių knygoms ir savaitraščiams, iki interviu periodinei spaudai, reportažų Laisvosios Europos radijui, net Žinių radijo diskusijų laidos „Žiniasklaidos anatomija“ išklotinių. Tekstų jungiamoji grandis – probleminis istorijos nervas.

Knygą sudaro penki skyriai ir nedidelis priedas. Pirmajame – keturi tekstai, savotiškai įvesdinantys skaitytoją į šios knygos problematikos epicentrą – tragiškuosius 1940–1941 metus, kada prasidėjo, sakytum, pramoninis Lietuvos žmonių kankinimas ir naikinimas. Antrajame skyriuje sutelkti to meto įvykių dalyvių liudijimai. Trečiajame išryškinami Juozo Brazaičio asmenybės bruožai. Ketvirtasis – diskusijų dėl J.Brazaičio pelenų perlaidojimo pasekmė. Ir penktasis – tam tikras klausimo svarstymas platesniame kontekste.

Knyga užbaigiama priedu – dviem trumpais ypatingo žmogaus tekstais, turinčiais, kaip taikliai buvo įvardyta dienraščio „Draugas“ publikacijoje, testamentinės prasmės. Tai chemijos mokslų daktarės Rožės Šomkaitės padėkos žodžiai tarti konferencijoje „Juozo Brazaičio mokslinė, švietėjiška, rezistencinė ir politinė veikla“ Kauno miesto savivaldybės didžiojoje salėje 2012 m. gegužės 19 d. ir Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje gegužės 20 d. Daktarės Rožės vaidmuo J. Brazaičio gyvenime buvo ypatingas. Ir tai galima suprasti iš knygos turinio.“

Renginyje dalyvavęs Lietuvos okupacijų tyrinėtojas J. Ohmanas sakė norįs matyti ir antrąjį knygos tomą – tačiau jau su holokausto liudininkų pasakojimais, nes taip įvykių ir poelgių kontekstas būtų dar platesnis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.