Vilniaus kino teatrų istorija: nuo kūrenamų malkomis iki modernių centrų

Penkiasdešimtmetį švenčiančio „Skalvijos" kino teatro darbuotojai didžiuojasi, kad jis išliko, nes daugybė tokių pačių miesto kino teatrų liko tik istorija. Sostinėje ilgiau ar trumpiau veikė 23 kino teatrai.  Dauguma jų – centre. Dabar kino teatrus pakeitė lošimo namai, parduotuvės, du jų savo patalpas grąžino bažnyčioms. Iki šiol veikia tik du iš senųjų kino teatrų.

Buvusiame "Pergalės" kino teatre dabar įkurtas "Pramogų bankas".<br>S. Danisevičius ir S. Žalneravičiūtė
Buvusiame "Pergalės" kino teatre dabar įkurtas "Pramogų bankas".<br>S. Danisevičius ir S. Žalneravičiūtė
Daugiau nuotraukų (1)

Sigita Purytė

Mar 16, 2013, 6:37 PM, atnaujinta Mar 9, 2018, 9:09 PM

„Skalvijos" programų koordinatorė Sonata Žalneravičiūtė su bičiuliais aplankė tuos sostinės kino teatrus, kuriems sulaukti šių dienų nebuvo lemta. S. Žalneravičiūtė faktus apie Vilniaus kino teatrus rinko archyvuose, vartė senąją spaudą.

Salė kvepėjo dūmais

Malkomis buvo šildomas ne vienas prieš Antrąjį pasaulinį karą ar po jo pastatytas kino teatras. Pavyzdžiui „Spalyje“, kuris veikė Didžiosios ir Savičiaus gatvių kampe esančiame pastate, kino salė buvo šildoma būtent taip. Teatre netgi buvo kūriko etatas.

„Spalį" žmonės prisimena kaip vieną maloniausių kino teatrų.  Čia lankydavosi ir mokiniai – po pamokų vaikai mėgdavo užsukti į netoli mokyklos esantį kino teatrą.

„Eidavom su klase į „Spalį“. Teatre girgždėjo medinės senos grindys, kampe – krosnis, kvepėdavo dūmais. Kėdės atlenkiamos, medinės, sukaltos į eiles. Kartais bėgdavome iš pamokų, kad nueitume į kiną“, - prisiminė kino teatro „Skalvija“ administratorė Astra Kupstienė.

Kino teatree prieš seansus smuikininkai, vokalistai atlikdavo muzikinius kūrinius. Teatras turėjo etatinius muzikantus. Kitame - „Pionieriuje“ - buvo pasamdytas visas orkestras.

Džiaugėsi žiūrovų gausa

1944 metais Vilniuje, netoli Operos ir baleto teatro, duris atvėrė vokiečių pastatytas medinis kino teatras. Iš pradžių jame filmai rodyti vokiečių kariams, dėl to teatras vadinosi Kareivių teatru („Soldaten“). Tais pačiais metais, kai  Vilnių užėmė rusai, jame pradėti rodyti sovietiniaqi kino filmai.

Po karo taip pat veikė kino teatras „Helios“ Vilniaus gatvėje. Dabar čia įsikūręs verslo centras.

Jei Gedimino prospektu judėtume Arkikatedros link, kairėje - Gedimino pr. 5 - rastume parduotuvę „United Colors Of Benetton“. Šiame pastate nuo 1963 metų veikė dar vienas kino teatras - „Vilnius“. Jis tarsi plomba buvo įklijuotas tarp dviejų jau stovėjusių pastatų. Salėje buvo 614 žiūrovų vietų.

Po dešimties metų  spauda apie šį kino teatrą rašė: „Per tuos metus įvyko 24 tūkst. 351 kino seansas, apsilankė daugiau kaip 9 milijonai žiūrovų, surengta daugiau kaip 100 įvairių parodų.“

1955 metų rudenį Sereikiškių parke duris atvėrė „Vasara“. Mediniame pastate žiūrovų būdavo laukiama nuo ankstyvo pavasario iki lapkričio pabaigos.

"Lietuva" - lyg vaiduoklis

Dabartinėje Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčioje Pylimo gatvėje nuo 1957 metų veikė kino teatras „Kronika“. Šventovė keliasdešimčiai metų virto kino sale. Tik vėl patalpas grąžinus bažnyčiai, žmonėms atsivėrė įspūdingos jos lubos, kurios iki tol buvo uždengtos.

Kone daugiausia aistrų nepriklausomoje Lietuvoje kėlė kino teatras „Lietuva“. Jis veikė nuo 1965-ųjų ir buvo uždarytas prieš 8 metus. Dėl kai kurių žmonių protestų vietoj jo neiškilo nauji pastati, o kino teatras iki šiol riogso užkaltais langais.

23 kino teatrų sąraše du – vis dar veikiantys. Tai buvusi „Planeta“, dabar žinoma „Skalvijos“ vardu, ir modernizuotas „Vingis“.

Kino teatrai Vilniuje

Pavadinimas, adresas, kuriais metais atidarytas ir iki kada veikė (datos apytikrės).

Po Antrojo pasaulinio karo išlikę kino teatrai:

1. „Pergalė“ (buvęs „Helios I“), Vilniaus g. 17, atidarytas 1944 m.

2. „Helios“ (medinis, buvęs „Soldaten“), Gedimino pr. 21, veikė 1944-1955 m.

3. „Pionierius“, Naugarduko g. 10/2, veikė 1944-1988 m.

4. „Senoji Maskva“, Didžioji g. 33, veikė 1945-1967 m.

5. „Aušra“, Pylimo g. 54, veikė 1944-1993 m.

6. „Spalis“, Didžioji g. 18/Savičiaus g. 2, veikė 1945-1991 m.

Po Antrojo pasaulinio karo įkurti kino teatrai:

7. „Žvaigždė“, Sakalų g. 20/12, veikė 1950-1982 m.

8. „Kronika“, Pylimo g. 18, veikė 1957-1990 m.

Sovietmečiu statyti kino teatrai:

9. „Vilnius“, Gedimino pr. 5, veikė 1963-2001 m.

10. „Vingis“, Savanorių pr. 7, veikia nuo 1964 iki dabar.

11. „Planeta“, dabar „Skalvija“, A. Goštauto g. 2/15, veikia nuo 1963 iki dabar.

12. „Pergalė“, Pamėnkalnio g. 7/8, veikė 1951-1992 m.

13. „Tėvynė“, Kalvarijų g. 85, veikė 1954-1992 m.

14. „Vasara“, Sereikiškių parkas, 1955-1986 m.

15. „Neris“, Antakalnio g. 37, veikė 1953-1991 m.

16. „Taika“, Šeškinės g. 20, veikė 1982-1993 m.

17. „Tauras“, Vinco Mykolaičio-Putino g. 5, veikė 1963-1980 m.

18. „Paneriai“, Vaduvos g. 13/14, atidarytas 1961 m.

19. „Lietuva“, Pylimo g. 17A, veikė 1965-2005 m.

20. „Naujoji Maskva-Helios“, Didžioji g. 28, veikė 1977-2001 m.

21. „Draugystė“, Pramonės g. 13 (Naujoji Vilnia), veikė 1957-1992 m.

22. „Aidas“, Dzūkų g. 1, veikė 1966-1992 m.

23. „Lazdynai“, Erfurto g. 1, veikė 1973-1993 m.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.