Kokios knygos virsta populiariais filmais?

Kino teatrų repertuaruose mirgėte mirga pagal garsius literatūros kūrinius susuktų vaidybinių filmų pavadinimai, tokie kaip „Hobitas: nelaukta kelionė“, sukurtas pagal J. R. R. Tolkieno knygą, ar „Didieji lūkesčiai“, pastatytas pagal Charles'o Dickenso romaną. Televizijos ekranuose sukasi George‘o Raymondo Richardo Martino epo „Sostų žaidimas“ ekranizacija - serialas „Sostų karai“. Kas lemia tai, jog kai kurių knygų idėjos dar nenudžiūvus spaustuvės dažams keliauja tiesiai į didžiuosius ekranus, o kai kurie kūriniai taip ir lieka tik knygos puslapiuose?

Tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvoje populiarus televizijos serialas, pastatytas pagal G. R. R. Martino knygą „Sostų žaidimas“.
Tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvoje populiarus televizijos serialas, pastatytas pagal G. R. R. Martino knygą „Sostų žaidimas“.
Daugiau nuotraukų (1)

Elijas Modėjas

2013-03-18 12:35, atnaujinta 2018-03-09 19:14

Kino kūrėjus domina įvairiausio žanro literatūros kūriniai. Australų rašytojo Thomo Keneally romano motyvais atsirado įtaigus filmas „Šindlerio sąrašas“, nuostabus filmas „Forestas Gampas“ pasaulinę šlovę pelnė ne tik romano autoriui amerikiečiui Winstonui Groomui, bet ir jį pastačiusiam režisieriui Robertui Zemeckiui. Fantastikos mėgėjai neliko nusivylę J. R. R. Tolkieno „Žiedų valdovo“ epopėjos ekranizacija, kurios nepabūgo imtis Peteris Jacksonas. O kur dar mažiesiems žiūrovams skirta J. K. Rowling knygų apie Harį Potetrį ekranizacija.

Ekranizacija – vienas sėkmės garantų

Didžiausio Lietuvoje kino teatrų tinklo „Forum Cinemas“ projektų vadovas Gintaras Plytnikas sakė, kad pasaulinių bestselerių įkvėpti filmai neaplenkia ir Lietuvos, tačiau ne visiems kūriniams pavyksta sulaukti savitą skonį turinčių lietuvių simpatijų. G. Plytniko teigimu, kino industrijoje dirbantys žmonės faktą, jog filmas pastatytas pagal knygą, laiko tam tikru sėkmės garantu.

„Lietuvos kino platintojai, pirkdami filmų licencijas ir galvodami apie aukštus žiūrimumo reitingus kino teatruose, tikrai pasižiūri, ar filmas sukurtas pagal knygą ir ar knyga buvo išversta į lietuvių kalbą. Tokiu atveju yra tikimybė, kad bent jau tam tikra žmonių grupė - konkrečios knygos gerbėjai - užsuks į kino teatrus norėdami palyginti, kaip ekranizuota jų mėgstama knyga. Taip buvo ir su filmais „Pi gyvenimas“, „Alisa Stebuklų šalyje“, visomis „Žiedų valdovo“ ar „Hario Poterio“ dalimis, filmu „Da Vinčio kodas“ ar „Brėkštanti aušra“. Šių knygų populiarumas prisideda ir prie filmų sėkmės“, - pavyzdžiais savo nuomonę grindė „Forum Cinemas“ projektų vadovas G. Plytnikas.

Leidyklos „Alma littera“ direktorės Danguolės Viliūnienės teigimu, skaitytojų pamėgtas literatūros kūrinys filmo kūrėjams suteikia daugiau garantijų, kad žiūrovai iš daugumos juostų pasirinks būtent knygos ekranizaciją. Vis dėlto, pasak leidyklos vadovės, kiekvienas bandymas literatūros kūrinį perkelti į didįjį ekraną yra gana rizikingas.

„Skaitydami knygą patys susikuriame vienokius ar kitokius vaizdinius, veikėjų paveikslus, tad dažnokai pasitaiko, kad filmas nepateisina lakios vaizduotės lūkesčių. Skaitytojai dažnai nusivilia, kai filmas nutolsta nuo knygos siužeto, kai aktorių kuriami personažai neprilygsta knygos veikėjams. Tačiau tai yra natūralu. Susidūrus trims "kūrėjams" - knygos autoriui, filmo režisieriui ir skaitytojui - to išvengti beveik neįmanoma. Vis dėlto nesakyčiau, kad filmai, besiskiriantys nuo knygų, negali sulaukti sėkmės. Ir filmas, ir spektaklis yra atskiri kūriniai. Nemažai skaitytojų į kino teatrą eina ne tik dėl knygos siužeto, o dėl noro pamatyti režisieriaus interpretaciją“, - svarstė leidyklos vadovė D. Viliūnienė.

„Forum Cinemas“ atstovas G. Plytnikas pastebėjo ir tai, kad atslūgus pirmajai žiūrovų bangai, kurią dažniau sudaro tie, kurie skaitė knygą ir nusprendė palyginti ją su kino filmu, ateina antroji banga, tačiau ją esą lemia iš lūpų į lūpas perduodami atsiliepimai.

Populiarūs animaciniai filmai

Įdomu, kokios Lietuvos skaitytojams prieinamų knygų ekranizacijos surenka pilnas žiūrovų sales ir yra lepinamos kritikų vertinimų.

„Išskirčiau rašytojo G. R. R. Martino fantastinės epopėjos „Ledo ir ugnies giesmė“ pirmąją knygą „Sostų žaidimas“, pagal kurią Amerikos televizijos milžinė HBO sukūrė ir to paties pavadinimo viduramžiškos maginės fantastikos serialą, sulaukusį išskirtinės sėkmės. Suprantama, serialas yra palankesnė forma didelės apimties ciklams, serijoms, nes turi daugiau galimybių papildyti literatūros kūrinį“, – teigė D. Viliūnienė.

Leidyklos duomenimis, medalius gautų ir kitos didelio populiarumo sulaukusios knygos, pagal kurias susukti filmai – tai J. R. R. Tolkieno „Hobitas“, jau minėtas „Žiedų valdovas“, „Haris Poteris“, „Narnijos kronikos“, „Saulėlydžio“ sagos filmai, „Karo žirgas“, „Bado žaidynės“.

Kino teatrų tinklo „Forum Cinemas“ duomenys leidžia daryti išvadą, jog lietuviai, rinkdamiesi filmą, ieško ir patriotinių sąsajų.

„Lietuva unikali tuo, kad nepriklausomybės laikotarpiu tarp populiariausių 20 filmų yra net 13 animacinių, dubliuotų lietuviškai. Tokio fenomeno nėra nė vienoje pasaulio valstybėje, net kaimyninėje Latvijoje. Kodėl? Visi turi pramoginį nacionalinį kiną, o mes jo vis dar neturime, tik 2011 metais „Tadas Blinda“ kiek pramušė ledus. Tačiau tauta nori nacionaline kalba kalbančio ir poilsį garantuojančio kino, todėl lietuviai mieliau rinktųsi kokybišką, neįpareigojantį nacionalinį produktą“, - apibendrino G. Plytnikas.

Kas laimi – knyga ar filmas?

Kas geriau – knyga ar kino filmas, sukurtas pagal tą knygą? Tai amžinas kino ir literatūros dvikovos klausimas. Pavyzdžiui, dar būdamas gyvas Vincas Mykolaitis-Putinas draudė ekranizuoti ir inscenizuoti savo romaną „Altorių šešėly“, mat bijojo, kad formą pakeitusiame kūrinyje dings romano subtilumas ir liks tik banali meilės istorija.

Nors kai kurie filmai finansine sėkme gerokai pralenkia literatūros pirmtakus, vargu ar būtent keliaženkliai biudžetai yra rodiklis, kas šioje dvikovoje laimi. Teigiama, kad populiariam filmui „Amerikos psichopatas“ pamatą padėjusios knygos autorius Bretas Eastonas Ellis buvo įsitikinęs, kad ši knyga niekada neturėjo tapti filmu. Pasak rašytojo, knyga buvo sukurta taip, kad skaitytojas ilgai ieškotų atsakymų pats, o filme esą viskas pateikiama pernelyg aiškiai ir tiesmukai.

Dauguma rašytojų nesipriešina siūlymui jo knygą (ir autoriaus vardą) garsinti ekranizuojant, o ir kino filmas nebūtinai turi nuosekliai laikytis knygos turinio, kad žiūrovui taptų įdomus ir prasmingas. Nors ir pripažįstama, kad knygos turinį perkelti į filmo scenarijų jį ar jo pabaigą koreguojant yra didelė rizika, tačiau sutikime, kad kiekvienas interpretuojamas dalykas privalo turėti ką  nors nauja ir savita. Ką nors, ką kaip lobių ieškotojas galėtų rasti (arba atpažinti) kiekvienas skaitytojas ar žiūrovas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.