Velykų vaišėms kauniečiai taupyti nelinkę. Šventinis stalas įprastai namuose būna nukrautas gausiomis vaišėmis. Tačiau vien pasisėdėjimu prie stalo dažna šeima neapsiriboja.
Tradiciškai žmonės vieni kitus lanko, daužo ir ridena margučius, žaidžia Velykų žaidimus.
Pastaruoju metu, kai vis daugiau kauniečių net per Velykas nesulaukia svetur emigravusių artimųjų, lauktuves ir linkėjimus jiems tenka siųsti paštu. Nepamiršti lietuviškumo dvasios per šventes išvykėliams padeda iš gimtinės atsiųsti skanėstai, suvenyrai ir kita Velykų atributika.
Iš vytelių pina krepšelius
Kaunietė menininkė Rita Kybartienė pasakojo, jog Velykos – tikrų tikriausia šeimos šventė. Jos tradicijas kaunietė perduoda keturiems sūnums.
„Nuo mažens vaikus mokiau laikytis Velykų papročių. Šiai gražiai ir prasmingai šventei ruoštis įprastai pradedame likus kelioms savaitėms iki Velykų. Pamerkiame beržo šakelių, kad iki šventinio ryto jos išskleistų lapus. Taip pat gaminame rankdarbius, kurie puošia namus ir stalą“, – apie pasiruošimą Velykoms pasakojo 45 metų moteris.
A. Kybartienė – senas tradicijas Lietuvoje turinčio amato – pynimo iš vytelių meistrė. To ji moko ne tik neįgalų Kauno jaunimą. Pinti moteris išmokė ir savo atžalas.
Jaunieji Kybartai drauge su motina kasmet prieš Velykas iš vytelių nupina bent po kelis margučiams sudėti skirtus įvairių formų ir dydžių krepšelius.
Pinti rankdarbiai puošia ne tik Kybartų namų erdves. Antrąją Velykų dieną šeima eina į svečius pas giminaičius ir kaskart jiems neša pačių kurtas dovanas.
Sulaukia Velykų bobutės
Vienas smagiausių R. Kybartienės ir vaikų užsiėmimų – kiaušinių marginimas.
Velykų išvakarėse dažomi tik naminiai kiaušiniai tvirtu lukštu.
„Kiaušinius marginame natūraliais būdais – kiaušinių lukštais, medžių šakelėmis, ryžiais ir ekologiškais dažais. Kiekvienas stengiasi, kad jo margutis būtų kuo gražesnis“, – sakė kaunietė.
Velykų rytą ant šventinio šeimos stalo puikuojasi ne tik margučiai, bet ir daugybė įvairių patiekalų. Per Velykas moteris ypač mėgsta ruošti daržovėmis įdarytą lašišą.
Per šventes Kybartų namuose įprasta sulaukti dovanų. Jas dažniausiai atneša Velykų bobutė.
„Dovanos būna kuklesnės nei per Kalėdas, tačiau ne mažiau brangios širdžiai dėl parodyto dėmesio. Dažniausiai vieni kitus pradžiuginame rankdarbiais ar dovanų kuponais. Prie dovanos pridedame malonių smulkmenų – šokoladinių zuikių ar kiaušinių ir atviruką su linkėjimais“, – pasakojo R. Kybartienė.
Siuntinyje – prieskoniai
Antrąją dieną gausi šeima tradiciškai išsiruošia į svečius. Kybartų pintuose krepšeliuose puikuojasi margučiai ir kitos lauktuvės. Ruošdamasi viešnagei menininkė kaskart pati iškepa tortą „Napoleoną“ bei kitų saldumynų.
„Svečiuose laukia ne tik gardžios vaišės, bet ir kiaušinių ridenimas ant žolės, loveliuose, kiti žaidimai bei linkėjimai“, – pasakojo R. Kybartienė.
Šiemet Kybartų Velykos bus kiek kitokios nei ankstesniais metais. Menininkės sūnus 24 metų Eimutis šiuo metu gyvena ir dirba Londone. Su artimaisiais švęsti Velykų jis negrįš.
„Jau baigiu ruošti lauktuvių rinkinį, kurį siųsiu sūnui. Jame bus velykinės atributikos ir lietuviškų gėrybių. Šalia kitų daiktų Eimutis paprašė įdėti prieskoninių žolelių ir net žarnų vėdarams kimšti“, – pasakojo R. Kybartienė.
Drauge švenčia tris dienas
Dainininkė Gintarė Karaliūnaitė nuo pat mažens per Velykas važiuoja į Pasvalio rajoną, Joniškėlį, iš kurio kilusi jos motina žolininkė Adelė Karaliūnaitė. Ten susirenka plati atlikėjos giminė. Velykos visada švenčiamos tris dienas.
„Velykos – didelė ir svarbi šventė, kurios kasmet labai laukdavau. Šiemet ji bus kiek kitokia, nes pirmąkart švęsime be senelės, kuri neseniai mirė. Ligi šiol visas šventes ruošdavo ji“, – pasakojo 34 metų G. Karaliūnaitė.
Dainininkė prisiminė, kaip Velykų rytą jos senelė atsikeldavo 5 valandą ir dažydavo kiaušinius, kuriuos vėliau vašku margindavo sukilę anūkai. Kol vaikai gražindavo kiaušinius, senelė iškepdavo žuvį, pyragaičių su obuoliais ir paruošdavo kitų gardžių patiekalų.
Velykų rytą G. Karaliūnaitė su sūnumi Nagliu ir kitais artimaisiais įprastai eina į Joniškėlio bažnyčią. Kunigas pašventina margučius ir velykinius krepšelius su duona bei kitais maisto produktais, geltonais žiedais aplipusių forsitijų šakeles. Grįžę po mišių visi sėda prie šventinio stalo.
Sudaužo visus kiaušinius
Šiemet Velykų rytą šventinį stalą greičiausiai ruoš G. Karaliūnaitės motina. Moteris žada nustebinti ne tik gardžiais valgiais, naminiu alumi bei gira, bet ir nauja žolelių užpiltine.
G. Karaliūnaitė neabejoja, kad Velykų stalas lūš nuo vaišių. Į svečius atvyksiantys giminaičiai atsiveš daugybę lauktuvių. Tradiciškai atlikėjos artimieji tikina pakeliui sutikę Velykų bobutę, kuri jiems prikrovusi margučių, kimštų vištų ar žuvų, šakočių, pyragų.
Dainininkė atskleidė, jog bene labiausiai laukiama Velykų šventės dalis – margučių daužynės. Į jas įsitraukia ne tik vaikai, bet ir suaugusieji.
„Per Velykas pas mus vyksta tikros margučių kautynės. Yra buvę, kad ant stalo neliko nė vieno nesudaužyto kiaušinio. Noras nugalėti būna toks stiprus, kad pralaimėjusieji kartais net ašarą nubraukia“, – neslėpė G. Karaliūnaitė. Ji spėjo įsitikinti, kad tvirčiausias lukštas yra ne didelių, o mažesnių kiaušinių.
Dovana sugrąžins prisiminimus
Dainininkė įsitikinusi, kad smagiausia šventė būtų tada, jei prie stalo susirinktų visi iki vieno jos giminaičiai. Tačiau pastaruoju metu tai būna vis rečiau, nes kai kurie jos artimieji gyvena ir dirba užsienyje.
„Per šias Velykas prie stalo vėl nebus vieno mano brangaus pusbrolio. Jis gyvena svetur ir dėl užimtumo net per šventes negali grįžti į Lietuvą“, – pasakojo dainininkė.
Už tūkstančių kilometrų gyvenantis G. Karaliūnaitės giminaitis prieš Velykas iš savo gimtinės sulauks siuntinio. Vyrą turėtų pradžiuginti lietuviški skanėstai, o vaikystėje linksmai švęstų Velykų prisiminimus sugrąžins keli artimųjų dažyti margučiai.
Susirenka keturios kartos
Ebru meno – piešimo ant vandens pradininkė Lietuvoje ir įvairių socialinių ir meninių projektų iniciatorė kaunietė Eglė Veršininienė su dukterimi Meda švęsti Velykų važiuos į buvusį dvarą Kalvarijoje. Ten gyvena moters tėvai ir seneliai.
„Svarbiausia ir prasmingiausia, mano manymu, yra tai, kad Velykų rytą prie stalo sėda mūsų šeimos keturių kartų atstovai. Tai reiškia, kad senosios lietuviškos tradicijos nemarios, perduodamos ainiams“, – kalbėjo kaunietė.
Velykoms menininkės šeima ruošiasi iš vakaro. Tada marginami kiaušiniai, gaminami kai kurie šventiniai patiekalai. Šeštadienį prieš šventę griežtai laikomasi pasninko.
Velyknaktį E. Veršininienė leidžia bažnyčioje. Kartu su kitais tikinčiaisiais moteris iki ankstaus ryto skaito Šventąjį Raštą ir laukia Kristaus prisikėlimo.
Kudakuoja gyva raiba višta
Velykų rytą į dvarą suvažiuoja daugiau E. Veršininienės giminaičių. Tuomet vieni dengia stalą, kiti margina dar nenudažytus kiaušinius.
„Pagal mūsų namuose nusistovėjusį seną paprotį iš vakaro marginti kiaušiniai puošia stalą, o ryte dažyti per Velykų pusryčius valgomi šilti“, – pasakojo menininkė.
Šioje šeimoje jau ne vienerius metus tapo įprasta ant Velykų stalo leisti pasivaikščioti gyvai raibai vištai. Vienu iš Velykų simboliu laikomo paukščio pasirodymas labiausiai pradžiugina mažuosius šventės dalyvius.
Tuoj po pusryčių vaikai skuba statyti lovelių ir ridenti kiaušinių.
„Tradiciškai margučiai turėtų būti ridenami antrąją Velykų dieną, bet nei mano duktė, nei kiti vaikai laukti nenori. Statyti lovelius jie skuba iškart po vištos pakudakavimo“, – tvirtino E. Veršininienė.
Sūnus pasveikins internetu
Buvusi medikė, o dabar pensininkė Alicija Burianovienė guodėsi, jog jau penktus metus Velykas ji švęs su tolimais giminaičiais. Moters vyras mirė, o du sūnūs su šeimomis gyvena Londone.
„Vaikai grįžta per Kalėdas ir vasaros atostogų. Velykoms parskristi nėra galimybių. Todėl tądien vieni kitus sveikinsime naudodamiesi „Skype“ programa“, – sakė 72 metų kaunietė.
Moteris kitos savaitės pradžioje į Londoną išsiųs du didelius siuntinius, kuriuose puikuosis lietuviškos lauktuvės. Anūkams ji įdėjo po knygą, šokolado plytelių, pačios keptų sausainių ir velykinių zuikių. Suaugusiems skirta lietuviška juoda ruginė duona, rūkytos dešros, sūriai, velykiniai atvirukai.
„Dovanų iš Anglijos sulaukiau jau šios savaitės pradžioje. Anūkai atsiuntė savo pieštų sveikinimų, sūnūs su marčiomis įdėjo saldainių, stalo puošmenų ir šiek tiek pinigų – kad turėčiau už ką nusipirkti lauktuvių, kai vyksiu į svečius“, – pasakojo vieniša pensininkė.
Tinka dovanoti ir papuošalus
Aušra Lapinskienė
Pirkinių centro „Savas“ vadovė
„Velykos švenčiamos artimųjų būryje, todėl dovanos ir pirkiniai prieš šventes įprastai būna labai praktiški. Prieš Velykas svarbiausias pirkinys – kiaušiniai ir jų dekoravimo prekės, nes daugelis žmonių kiaušinius margina patys.
Lauktuvėms perkami pyragai, tortai, šakočiai, saldainiai, gurmaniški produktai. Ne mažiau paklausios šventinio stalo puošmenos: pinti krepšeliai, dekoratyviniai kiaušiniai, zuikiai, viščiukai.
Velykos – ne tik stalo, bet ir pavasario šventė, todėl tądien moterims tinka dovanoti papuošalus, kosmetiką, aksesuarus, pinigines. Šios dovanos turi ir paslėptą prasmę: linkima grožio, turtingų metų.“
