Iki pat nepriklausomybės atkūrimo beveik niekas Lietuvoje nežinojo, kad toli nuo tėvynės, Jungtinėse Amerikos Valstijose, gyveno ir kūrė kitas Jonas Švedas (1927–1981) - kompozitorius, pianistas ir pedagogas. Jo vardas ilgai buvo painiojamas su Lietuvoje gyvenusio valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ įkūrėjo, kompozitoriaus ir dirigento Jono Švedo vardu. Taigi ši knyga pristato Lietuvos visuomenei beveik nežinomo muziko gyvenimą ir kūrybą.
J. Švedas gimė 1927 m. Vilkaviškyje, buvo jauniausias iš keturių sūnų. Mokyklą pradėjo lankyti Pagėgiuose, mokėsi Kauno ir Palangos gimnazijose, 1944 m. pradžioje lankė Vilniaus muzikos mokyklą. 1944–1945 metais rašyti ir knygoje pirmą kartą publikuojami dienoraščiai atskleidžia, kaip prasidėjęs karas pakeitė J. Švedo likimą - jis atsidūrė Vokietijoje, mokslus baigė Liubeko lietuvių gimnazijoje, pradėjo studijuoti lituanistiką. 1949 metais tuštėjant pabėgėlių stovykloms Vokietijoje, J. Švedas pasitraukė į Čikagą, čia pradėjo fortepijono ir kompozicijos studijas Čikagos konservatorijoje.
Su šiuo miestu susijusi ir tolesnė muziko veikla, ypač vaisingai išsiskleidusi kūryboje ir scenoje bendradarbiaujant su antrąja žmona, garsia išeivijos operos dainininke mecosopranu Aldona Stempužiene-Švediene. Įsimintinos buvo abiejų rengtos koncertų programos, rečitaliai, koncertuota kitų atlikėjų vakaruose. Jų repertuare skambėjo ir paties J. Švedo vokalinės ir instrumentinės kompozicijos, tarp kurių - solinės dainos, vokalinė poema, sonatos, kitos kompozicijos fortepijonui. Kompozitorius mirė 1981 metais, palaidotas Čikagoje.
Knygą „Jonas Švedas - egzodo kompozitorius“ sudaro D. Palionytės-Banevičienės įvadas, publikuojamas J. Švedo 1944–1945 m. dienoraštis ir jo laiškai artimam bičiuliui dramaturgui Kostui Ostrauskui, amžininkų atsiminimai ir svarbesni apie kompozitorių anksčiau publikuoti straipsniai. Knygą išleido Lietuvos kompozitorių sąjunga ir „Diemedžio“ leidykla.
