Kovo 28 d., ketvirtadienį, 18 val. – pirmasis vakaras. Šios dienos dokumentinio kino peržiūra ir pokalbis kviečia padiskutuoti apie sovietinių gamyklų kasdienybę 1960-1970 metais. Vakarą ves ciklo kuratorius istorikas Tomas Vaiseta, Vilniaus universiteto Istorijos fakultete apsigynęs disertaciją „Nuobodulio visuomenė: vėlyvojo sovietmečio Lietuva“.
“Mūsų pokalbių ciklas bus skirtas sovietinei žmonių kasdienybei, ne politiniams įvykiams, ne protestams, - sakė T. Vaiseta. - Bandysime prisiminti, kaip žmonės gyveno kiekvieną dieną. Ciklą suskirsčiau į šešias dalis, kurių kiekviena bus skirta konkrečiai temai. Ketvirtadienį žiūrėsime, kaip gyveno sovietmečio darbininkai. Svarbiausia – bus rodomos kino kronikos, kurios tarsi atskleidžia gerąją gamyklų gyvenimo pusę, kuriamą “antrųjų namų” įvaizdį. Kino propaganda, žinoma, vadovavosi principu, kad iš namų šiukšlės nenešamos. O aš, rodydamas tuos vaizdus, noriu pakalbėti apie tai, kad nėra namų be dūmų.
Kas tie dūmai? Girtavimas, socialistinės nuosavybės grobstymas, darbo laiko nusukinėjimas savo reikalams. Kai pasakoju kur nors apie anuomečių gamyklų gyvenimą, dažniausiai iš salės pasigirsta komentaras: “O argi dabar taip nėra?”
Dabar ir gamyklų mažiau, ir darbo kontrolė didesnė, ir žmonės dirba savo, o ne kolektyvo naudai, taigi – motyvacija kitokia. Tik negali sakyti, kad šiandien darbo vietose negirtiaujama. Tačiau iš kur tai paveldėta? Iš kur tas įsitikinimas, kad darbo vietoje gali gerti, jei tiktai viršininkas nemato?
Temos, kuriomis kalbėsimės cikle „Istorijos atspindžiai kine: šešios kasdienybės“, tiesiogiai susijusios su mano disertacija apie vėlyvojo sovietmečio Lietuvą. Kino klube turime galimybę vaizdais iliustruoti tai, ką aš tyrinėjau archyvuose.
Gamyklų dokumentus skaičiau ir galiu pakomentuoti tuos gražius propagandinius filmukus, pasvarstyti, kas už vaizdo. Toks mūsų susitikimų Kino klube principas.“
Kino peržiūrų ciklą „Istorijos atspindžiai kine: šešios kasdienybės“ Lietuvos kinematografininkų sąjunga rengia su Lietuvos centriniu valstybės archyvu.
