Apdovanojimų ceremonijos režisierius Kęstutis Jakštas džiaugėsi, kad "Sidabrinė gervė" tampa šalies prestižiniu renginiu, kad kino kūrėjai nekantriai laukia tos dienos. "O mums, rengėjams, tai visada būna iššūkis, ką nauja parodyti. Šiais metais renginio tema – Europos kinas, o potemė - kino dailė. Norime, kad žiūrovai suprastų, koks tai didžiulis darbas."
O štai kine nemažai dirbęs dailininkas Galius Kličius apgailestavo: "Nugriovus Lietuvos kino studiją, daug kas subyrėjo. Seniau operatorius, dailininkas ir kompozitorius būdavo labai svarbūs kuriant filmus, o dabar ši struktūra suiro. Labai gaila. Kiek teko matyti pastaruoju metu sukurtų lietuviškų filmų ir serialų, susidarė įspūdis, kad jie kuriami be dailininkų. Galbūt išskyrus „Gimines“. Dailė kine turi atsigauti. Linkėčiau serialų kūrėjams pasikviesti dailininką, nes jo ten labai trūksta.“
"Sidabrinių gervių 2013" atrankos komisijos pirmininkas, režisierius ir operatorius Kornelijus Matuzevičius pranešė, kad atrankai šiais metais pateikti 57 filmai, tarp jų - pirmą kartą net 6 ilgametražiai vaidybiniai filmai.
Apdovanojimų „Sidabrinė gervė 2013“ nominantai
Metų ilgametražis vaidybinis kino filmas„Aurora“ (rež. K. Buožytė).
„Valentinas vienas“ (režisierių grupė: S. Aškelavičius, E. Kabaraitė, R. Marcinkus, D. Ulvydas).
„Laiškai Sofijai“ (rež. R. Mullanas).
Metų trumpametražis vaidybinis kino filmas
„Plaukikė“ (rež. G. Urbonaitė).
„Ekspermenas“ (rež. R. Marcinkus).
„Ką Dievas sau galvoja“ (rež. G. Sodaro).
Metų ilgametražis dokumentinis filmas
„MAAT“ (rež. R. Lileikis).
„Igruški“ (rež. L. Lužytė).
„Pokalbiai rimtomis temomis“ (rež. G. Beinoriūtė).
„Sapnuoju, kad einu“ (rež. J. V. Tūras).
Metų trumpametražis dokumentinis filmas
„Liza, namo!“ (rež. O. Buraja).
„Rojaus beieškant“ (rež. T. Smulkis).
„Žalumose“ (rež. R. Rakauskaitė).
Metų animacinis filmas
„Saga“ (rež. I. Miškinytė).
„Senelės pasaka“ (rež. V. Aškinis).
„Kaltė“ (rež. R. Bartkutė).
Metų TV filmas
„KVDT...ateinu“ (rež. T. D. Ribaitis).
„Rudens šauklių valdose“ (rež. V. Jankevičius).
„Dovydas prieš Galijotą“ (rež. J. Sabolius).
Metų aktoriaus vaidmuo
Marius Jampolskis („Aurora“).
Rokas Zubovas („Laiškai Sofijai“).
Andrius Bialobžeskis („Pamiršk mane“).
Metų aktorės vaidmuo
Jurga Jutaitė („Aurora“).
Marija Korenkaitė („Laiškai Sofijai“).
Aldona Bendoriūtė („Pamiršk mane“).
Metų epizodinis aktoriaus vaidmuo
Vytautas Šapranauskas („Valentinas vienas“).
Giedrius Savickas („Valentinas vienas“).
Kostas Smoriginas („Tyli naktis“).
Metų epizodinis aktorės vaidmuo
Gabija Jaraminaitė-Ryškuvienė („Valentinas vienas“).
Dalia Storyk („Tyli naktis“).
Ramunė Skardžiūnaitė („Laiškai Sofijai“).
Metų režisierius
Kristina Buožytė („Aurora“).
Oksana Buraja („Liza, namo!“).
Jokūbas Vilius Tūras („Sapnuoju, kad einu“).
Metų scenarijus
Kristina Buožytė ir Bruno Samperis („Aurora“).
Juozas Javaitis, Pranas Morkus („Česlovo Milošo amžius“).
Jokūbas Vilius Tūras („Sapnuoju, kad einu“)
Metų operatoriaus darbas
Feliksas Abrukauskas („Aurora“).
Kristina Sereikaitė („Liza, namo!“).
Viktoras Radzevičius („MAAT“).
Metų kompozitoriaus darbas
Peteris von Poehlas („Aurora“).
Lina Lapelytė („Rojaus beieškant“).
Kipras Mašanauskas („MAAT“).
Metų profesinės meistrystės darbas
Agnė Rimkutė už kino kostiumų kūrimą.
Ieva Norvilienė už filmo „Aurora“ prodiusavimą.
Kristina Buožytė, Bruno Samperis/UAB „Okta“, Alchemy 24, La Planete Rouge, Cyberpunk už filmo „Aurora“ vaizdo estetiką ir efektus.
Metų studento darbas
„Graži diena“ (rež. N. Kanišauskas).
„Užribis“ (rež. G. Stančiauskaitė).
„Auka“ (rež. J. Matulevičius).
„Normalūs žmonės nesisprogdina“ (rež. M. Kavtaradzė).
Už šių metų apdovanojimų nominantus dabar balsuos visi 64 LiKA nariai. Jie ir nuspręs, kam gegužės 11 d. bus atiduotos „Sidabrinės gervės“ statulėlės.
Per apdovanojimų ceremoniją tradiciškai bus įteikta „Auksinė gervė“ už viso gyvenimo nuopelnus, geriausias studento darbas bus įvertintas „Sidabrinės gervės kiaušiniu“.
Išskirtinis šių metų Lietuvos kino apdovanojimų bruožų tas, kad dėl "Sidabrinių gervių" kovėsi net šeši ilgametražiai vaidybiniai filmai. Atrankos vertinimo komisija rinkosi iš Roberto Mullano „Laiškų Sofijai“, Kristinos Buožytės „Auroros“, Mario Martinsono „Tylios nakties“, Simono Aškelavičiaus, Editos Kabaraitės, Ričardo Marcinkaus ir Donato Ulvydo „Valentino vieno“, Ruslano Korostneckio „Moters saulės“ ir Justino Krisiūno „Emigrantų“.
Per "Sidabrinės gervės" apdovanojimų ceremoniją specialiu prizu - „Sidabrinės gervės kiaušiniu“ - tradiciškai įvertinamo geriausio jaunojo, dar studijuojančio kino kino kūrėjo atrankos komisija taip pat džiaugėsi paraiškų gausa.
"Šiemet sulaukėme kaip niekada daug - dvylikos - studentų paraiškų. Labai džiugina, kad studentai, turėdami minimalių lėšų, sugeba kurti ir siekti pripažinimo. O kas raškys pergalės vaisius Metų geriausio studentų darbo nominacijoje, paaiškės per apdovanojimų ceremoniją",- sakė renginį organizuojančios Lietuvių kino akademijos direktorė Lina Buzelytė.
Ceremonijos režisierius K. Jakštas atskleidė, kad šiais metais renginio tema - Europos kinas, kurį pažinti padės mobilios dekoracijos ir kitos kino gudrybės.
„Bandome išanalizuoti, kokios ne tik geopolitinės, bet ir meninės mūsų sąsajos su Europa. Tikrai turime kuo didžiuotis – nemažai Lietuvos menininkų yra pasiekę pripažinimą Europoje. Tai ir dailininkai, ir teatro režisieriai, simfoniniai orkestrai. Taip pat įdomu, kaip mūsų kinas atrodo Europos kontekste. Todėl šių metų renginyje stebėsime „Sidabrinės gervės” skrydį per Europą. Jis prasidės pietuose, vėliau keliausime iš valstybės į valstybę, scenoje kurdami vis kitokį koloritą, o kelionę pabaigsime žemėj Lietuvos“, - sakė K. Jakštas.
Vis dėlto jis pripažino, kad po nepriklausomybės atkūrimo lietuvių kinas dar nėra lengvai identifikuojamas Europoje, nors ir turi stiprius pamatus, o ir šiandieninė kino bazė pakankamai gera, pigi.
"Pusė pasaulio važiuoja pas mus statyti kino. Į tai ceremonijoje irgi atkreipsime dėmesį“, - pabrėžė režisierius.
Be to, renginyje bus pagerbti kino dailininkai.
„Visuomet turime potemę – kino muziką, montažą. Šįkart norime pagerbti pragarišką dailininko darbą, - pasakojo K. Jakštas. - Lietuvos meistrų sukurti eksterjerai ir interjerai jau nuo Herkaus Manto laikų buvo įtikinantys ir niekuo nenusileido, tarkime, italams. Pastaraisiais metais mūsų šalyje dirbantys užsienio kinematografai taip pat mielai samdo mūsų dailininkus. Todėl apdovanojimuose „Sidabrinė gervė 2013” norime pabrėžti dekoracijos svarbą, nes ji sukuria nuotaiką, perkelia į bet kokią geografinę platumą ar laiką. Tai kine labai svarbu. Režisierius gali suklysti ir vėliau montuodamas filmą ištaisyti savo klaidas, o dailininkas turi būti itin tikslus.“
K. Jakštas nebijo laužyti įprastų formų ir tai darys nuo pirmųjų Teatro arenos laiptelių iki pat parterio ložės bei garbės tako, vedančio į kintančią, judrią sceną, kurioje bus paslėpta nemažai techninių gudrybių.
