G. Verdi gimimo 200-ųjų metinių minėjimas vyks jau šį šeštadienį, balandžio 20 d. , Nacionalinės filharmonijos scenoje. „Vivat Verdi!“ – taip pavadintas šiam muzikui skirtas vakaras.
Vakaro programoje išgirsime svarbiausių ir žinomiausių G. Verdi operų – „Aida“, „Don Karlas“, „Likimo galia“, „Makbetas“, „Nabukas“, „Trubadūras“, „Traviata“, „Sicilijos mišparai“ bei liturginės kompozicijos „Stabat Mater“ ištraukas.
G. Verdi muzikos perlų vėrinį klausytojams dovanos Imanto Resnio diriguojamas Kauno miesto simfonininis orkestras (vadovas Algimantas Treikauskas) ir Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis), kurio repertuare, pasak dirigento P. Bingelio, italų operos genijaus muzika yra nelyginant vizitinė kolektyvo kortelė. Rusų dirigento Aleksandro Vedernikovo kvietimu choras šių metų kovo pradžioje Danijoje atliko programą, skirtą G. Verdi atminimui, Odensės klausytojai išgirdo „Messa da Requiem“.
Melomanų pasaulyje turbūt nerasime žmogaus, nieko nežinančio apie G. Verdi muziką. Daugelis šią bel canto žavesio kupiną muziką išgirdę tuoj pat ją įsimena ir pamėgsta. O ar žinote, kad, biografų teigimu, G. Verdi tam tikra prasme buvo savamokslis? Jo žinios apsiribojo paauglystėje lankyta muzikos mokykla. Jis pats buvo išmokęs skambinti spinetu, vėliau privačiai ėmė kompozicijos, kontrapunkto ir harmonijos pamokas, studijavo tokių kompozitorių kaip Arcangelo Corelli, Johannas Sebastianas Bachas, Josephas Haydnas, Wolfgangas Amadeus Mozartas partitūras, vargonavo Le Ronkolės bažnyčioje, dažnai lankė operos spektaklius ir koncertus. O profesinio akademinio muzikos išsilavinimo G. Verdi neįgijo. Kai 1832 m. laikė stojamuosius egzaminus į Milano konservatoriją, nebuvo priimtas dėl „talento stokos“!
Tačiau pasaulio muzikos istorijai šis italų kompozitorius reikšmingas kaip trijų dešimčių operų kūrėjas. Nemaža jo scenos veikalų įsitvirtino pasaulio operos teatrų repertuare ir yra bene dažniausiai atliekami.
UNESCO šio iškilaus kompozitoriaus jubiliejų įtraukė į 2013 m. minėtinų sukakčių sąrašą.
