Konferencijos dalyviai teigė, kad pakankamą mokslinį potencialą turinti Lietuva per menkai integruoja mokslo tyrimus į paveldo apsaugą, mokslinių tyrimų projektams stinga finansavimo. Kita vertus, tvarkant paveldą neatlikus mokslinių tyrimų, dideliais tempais panaudojant Europos Sąjungos lėšas, neretai sudarkomas istorinių objektų vaizdas, sunaikinamos autentiškos detalės, užstatomos saugotinos dvarų teritorijos, medinės pastatų detalės masiškai keičiamos gelžbetoninėmis.
„Atliekami nuodugnūs moksliniai tyrimai, tačiau jie niekada neprieina prie paties paveldo objekto. Geresnė kilnojamųjų kultūros paveldo objektų padėtis - jie nepradedami restauruoti tol, kol nėra visapusiškai ištirti. Iš tyrimų medžiagos sudaromos restauravimo metodikos“, - pabrėžė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė.
Paveldosaugininkų teigimu, būtina užtikrinti paveldo, ypač nekilnojamojo, mokslinių tyrimų finansavimą ir kontrolę, o universitetams siūloma pradėti nuosekliai rengti paveldo restauravimo, konservavimo specialistus.
Kultūros viceministras, archeologas dr. Romas Jarockis sakė, kad moksliniai tyrimai reikalingi paveldo autentiškoms detalėms nustatyti ir ištyrinėti, nes paveldo vertė ir yra jo autentika.
„Kitas dalykas europinis finansavimas 2014-2020 m. - šįkart turime labiau galvoti apie turinį, kas tame atgaivintame paveldo objekte bus naudojama, ar bus nauda bendruomenei. Būtent moksliniai tyrimai padeda sukurti turinį, rekonstruoti ne vien kultūros paveldo objekto fizinę būklę, bet ir atgaivinti istorinę-kultūrinę tradiciją po sovietmečio, kai buvo ignoruojami paveldosauginiai dalykai“, - kalbėjo viceministras.
Pranešimus konferencijoje skaito paveldo saugotojai, tyrinėtojai, valstybės institucijų atstovai, teisininkai.
Konferenciją surengė Valstybinė kultūros paveldo komisija, bendradarbiaudama su Seimo Užsienio reikalų bei Švietimo, mokslo ir kultūros komitetais.
