Liepos 6-ąją atidaromų Valdovų rūmų lankytojai žingsniuos dviem maršrutais

„Valdovų rūmai bandys nutiesti tiltus tarp kunigaikščio Vytauto ir Jono Basanavičiaus, – kalba Valdovų rūmų muziejaus vadovas Vydas Dolinskas. - Muziejus savo veikla bandys parodyti, kad visa Lietuvos istorija yra ir lietuvių istorija." Gegužės viduryje statybininkai baigs darbus pagrindinėje Valdovų rūmų dalyje – ten jau pradedamos įrengti istorinė-archeologinė ir atkurtų interjerų ekspozicijos. Oficialus atkurtų Valdovų rūmų atidarymas numatytas liepos 6 dieną. Lankytojams bus pasiūlyti du maršrutai. Pirmasis pristatys rūmų istorinę ir architektūrinę raidą, o antrasis nusidrieks per jų menes su vėlyvosios gotikos, renesanso ir ankstyvojo baroko interjerais.

Valdovų rūmų muziejaus direktorius V. Dolinskas tikino, kad šią vasarą aplankyti rūmus galės visi norintieji.<br>R. Danisevičius
Valdovų rūmų muziejaus direktorius V. Dolinskas tikino, kad šią vasarą aplankyti rūmus galės visi norintieji.<br>R. Danisevičius
Daugiau nuotraukų (1)

Rūta Mikšionienė ("Lietuvos rytas")

2013-05-14 11:10, atnaujinta 2018-03-06 19:36

Kaip pavyks suderinti reprezentacinius pirmininkavimo ES Tarybai renginius su Lietuvos ir užsienio turistų banga, kuri, be abejo, plūstelės į ką tik atidarytą muziejų? – paklausiau 43 metų V. Dolinsko.

– Visuomenė nesuprastų, jei ką tik atidaryti Valdovų rūmai būtų tuoj pat uždaryti dar pusei metų ir juose vyktų vien renginiai, susiję su pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai. Mes pasistengėme taip suderinti savo planus su Užsienio reikalų ministerija, kad galėtume ir priimti lankytojus, ir sudaryti sąlygas svarbiausiems kultūriniams pirmininkavimo renginiams.

Lankytojų antplūdžio nesibaiminame, nes rūmai erdvūs. Kai bus atidaryti visi rūmų korpusai, per dieną juos galės apžiūrėti 5 tūkstančiai žmonių. Liepos mėnesį bus atidaryta šiek tiek daugiau nei pusė rūmų, todėl per dieną muziejus galės priimti apie 2,5 tūkst. lankytojų.

Kai Taikomosios dailės muziejuje buvo eksponuojamas Jano Matejkos paveikslas „Žalgirio mūšis”, kasdien į muziejų užsukdavo per 2 tūkstančius lankytojų. Matyt, toks yra lietuviškas maksimumas. Todėl manome, kad ir pas mus didelių eilių neturėtų būti, stengsimės lankytojams sudaryti komfortiškas sąlygas ir bičiulišką atmosferą.

Žinoma, keletas pirmininkavimo renginių – konferencijų, susitikimų – vyks ir Valdovų rūmuose, bet tai tik išimtys. Tuomet muziejaus darbo laikas bus kiek sutrumpintas arba neveiks trečiasis aukštas. Apie tai skelbsime iš anksto.

Sakėte, kad Valdovų rūmai nėra patogūs darbiniams Europos politikų susitikimams. Vadinasi, buvo svarstoma galimybė posėdžius rengti šiose erdvėse?

– Iš pradžių rengėjai manė, kad rūmuose galima rengti ir darbinius susitikimus. Tačiau tam reikėtų pastatyti plastikines ar metalines atitvaras, kurios visiškai netinka šiose erdvėse. Tokias darbo vietas galima sukurti paprasčiausiame angare, tam nereikia rūmų.

Man regis, buvo rastas optimalus variantas. Modernioje ir šviesioje Nacionalinės dailės galerijos erdvėje, kurioje niekas neblaško dėmesio, vyks posėdžiai ir susitikimai. O vakarais bus galima pratęsti neoficialias diskusijas Valdovų rūmuose, susipažinti su Lietuvos kultūra, praeitimi, europiniais ryšiais.

Juk Vilniaus pilis nuo seno buvo ta vieta, kurioje susitikdavo Lietuva ir Europa. Per rūmus pas mus atkeliaudavo ir visos europinės mados. O čia atvykdavę europiečiai susipažindavo su mūsų šalimi.

Svarbūs politiniai klausimai čia buvo svarstomi, sprendžiami ir XV, ir XVI amžiuje. Diplomatiniai pasiuntiniai Vilniuje lankydavosi nuo didžiojo kunigaikščio Gedimino laikų, taigi net nuo XIV amžiaus iki pat rūmų nusiaubimo XVII a. viduryje. O mūsų tarptautinių ryšių geografija – nuo Rusijos iki Ispanijos, nuo Italijos iki Persijos.

Ši tradicija bus pratęsta. Manau, kad daugeliui atvykusių svečių bus įdomu sužinoti, kad prieš daugelį amžių čia lankėsi jų pirmtakai, buvo sprendžiamas Europos likimas.

Kaip vykdavo tokie susitikimai senaisiais amžiais?

– Yra išlikę aprašymų, pavyzdžiui kaip XVII a. Kuršo kunigaikščiai duodavo vasalo priesaikas Lietuvos valdovui. Jie atvažiuodavo anksčiau. Rūmuose vykdavo neoficialios audiencijos, privatūs pokalbiai. Ir su valdovu, ir su Lietuvos bei Lenkijos kancleriais, kitais ministrais. Būdavo deramasi, redaguojami tekstai.

Tačiau Valdovų rūmuose atvykusių svečių neapgyvendindavo. Jie tam buvo tiesiog per maži. Atvykėliai apsistodavo pas Radvilas ar kitus didikus.

Tuose rūmuose taip pat vykdavo vakarienės su Lietuvos ministrais. Oficialios audiencijos metu susitarimai buvo tik patvirtinami. Visas darbas vykdavo per pusiau oficialius susitikimus ir vakarienes. Taigi politinių susitarimų formos nedaug tepasikeitė.

Kokią ekspoziciją pasiūlysite lankytojams ir politikams?

– Tai bus ne proginės, o nuolatinės ekspozicijos. Bus atidarytos didžiosios dviejų pagrindinių maršrutų dalys, apie 70 procentų erdvių. Pirmoji ekspozicija pristatys Valdovų rūmų istoriją, archeologinį paveldą visos valstybės raidos kontekste.

Manau, kad ekspozicija bus įdomi ir pirmininkavimo renginių dalyviams, nes atspindės ir dinastinius, ir politinius Lietuvos valdovų ryšius su kitomis Europos šalimis. Buvo ir tokia tarptautinių santykių sprendimo forma kaip karas. Iš to irgi galima pasimokyti, kaip nereikėtų veikti.

Istoriniai interjerai primins, kad šiose salėse vyko svarbūs istoriniai susitikimai, XIV–XVII a. iš čia buvo valdoma valstybė, buvo sprendžiami visai Europai ar net pasauliui svarbūs klausimai. Lankytojai čia pamatys ir lituanistinių, ir Europos taikomosios bei vaizduojamosios dailės vertybių.

– Ar įmanoma visa tai įrengti per vieną mėnesį? Eksponatų rūmuose bus daugiau nei iki šiol veikusiose parodose Taikomosios dailės muziejuje?

– Pasistengsime suspėti. Juk visi paruošiamieji darbai jau padaryti, eksponatai baigiami pakuoti. Turime ir ekspozicines schemas.

Rūsys ir pirmasis aukštas bus skirti archeologijai, istoriniams faktams. Kai kurie eksponatai bus rodomi pirmą kartą. Bus pristatomi valdovai, svarbiausi valstybės raidos faktai, iš viso pasaulio surinkta lituanistinė medžiaga, maketai, modeliai. Vėliau atsiras ir kompiuteriniai terminalai.

Interjerų ekspozicija bus įrengta antrajame ir trečiajame rūmų aukštuose. Baldai, gobelenai ir paveikslai, kurie iki šiol buvo rodomi kaip atskiri muziejiniai eksponatai, dabar turėtų sukurti tam tikrą stilistinį ir funkcinį kiekvienos salės įvaizdį.

Bus galima patekti į renesansinę sosto salę, barokinį kabinetą, gotikinį priesalį. Lankytojai galės pajusti Valdovų rūmų atmosferą, pamatyti valstybės valdymo mechanizmus atspindinčią ekspoziciją.

Kavinės rūmuose kol kas nebus

Liepą atidaromų Valdovų rūmų ekspozicija užims apie 4 tūkst. kv. m. Iš viso viešųjų erdvių bus daugiau nei 7 tūkst. kv. m. Tai šiek tiek daugiau nei pusė visų atstatomų rūmų.

Bilietas į muziejų kainuos 10 litų. Vėliau, kai bus sutvarkyti visi keturi maršrutai ir veiks keletas mažesnių parodų, bus galima pirkti atskirus bilietus į kiekvieną maršrutą ar parodą arba kompleksinį bilietą.

Ekskursijos kaina – 50 litų, užsienio kalba – 70 litų. Bus galima pasirinkti apie 10 užsienio kalbų. Specialius Valdovų rūmų surengtus gidų kursus išklausė apie 150 gidų iš visos Lietuvos.

Valdovų rūmų biblioteka atvira visiems lankytojams, tačiau negalima pasiimti knygų į namus.

Kol kas muziejuje bus tik kavos aparatai. Kavinė ir restoranas įsikurs po kelerių metų, kai bus atstatyti ir įrengti visi rūmai.

Valdovų rūmai pritaikyti neįgaliesiems, jie net ir kildami į kitą aukštą nebus atskirti nuo gidų ar kitų lankytojų grupės.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.