Kultūros vadybininkė D. Urbanavičienė: „Mums stinga pasididžiavimo savo kultūra“

„Kultūros taryba – ne vien lėšų skirstymo organas. Ne mažiau svarbios ir kitos jos funkcijos – kultūros politikos įgyvendinimas, įvairių tyrimų rengimas”, – teigia Daina Urbanavičienė. Lietuvos kultūros taryba (LKT), kurią sumanė buvęs kultūros ministras, dabar Lietuvos ambasadorius prie UNESCO Arūnas Gelūnas, turėtų pradėti darbą vasaros pradžioje. Kultūrininkų pasiūlytus LKT narius kultūros ministras Šarūnas Birutis jau pateikė tvirtinti Vyriausybei. Naujos įstaigos vadove Š. Birutis siūlo skirti 37 metų kultūros vadybininkę D. Urbanavičienę.  Daugeliui ji žinoma kaip artėjančios Gatvės muzikos dienos ir populiariausio sostinės kultūros renginio „Tebūnie naktis” rengėja.

Ministras Š. Birutis Kultūros tarybos vadove siūlo skirti D. Urbanavičienę.<br>T. Bauras
Ministras Š. Birutis Kultūros tarybos vadove siūlo skirti D. Urbanavičienę.<br>T. Bauras
Daugiau nuotraukų (1)

Rūta Mikšionienė ("Lietuvos rytas")

May 16, 2013, 11:42 AM, atnaujinta Mar 6, 2018, 4:50 PM

Kodėl sutikote kandidatuoti į naujosios Kultūros tarybos pirmininko postą?  Juk būsite kaltinama dėl kiekvienos šio kultūros darinio klaidos. Ar tiesa, kad LKT pirmininko atlyginimas tik 3 tūkst. litų? – paklausiau D. Urbanavičienės.

– Atlyginimu dar nesidomėjau, bet prieš apsispręsdama kandidatuoti konsultavausi su menininkais, kultūros organizacijų atstovais. Jie mane drąsino sakydami, kad tokiai įstaigai reikia vadybą išmanančio žmogaus. Esu įsitikinusi, kad būtina modernizuoti kultūros finansavimo mechanizmą.

Jau ne vienus metus dalyvauju tarptautinių kultūros projektų veikloje, esu susipažinusi su skandinaviškais, prancūzų ir britų kultūros finansavimo modeliais. Daugelyje Europos šalių politika yra atskirta nuo kultūros finansavimo.

Kultūros ministerijos suformuoja svarbiausias kultūros politikos gaires, o tų tikslų įgyvendinimą patiki su politikais nesusijusioms menų taryboms. Tai skaidrus modelis.

Norėtųsi proveržio, kokį pasiekė mūsų kaimynai estai, latviai, lenkai. Palyginti su jais, mums stinga pasididžiavimo savo kultūra, tam tikro kultūrinio mentaliteto. Gal todėl visiems taip rūpi pinigai, o ne jų sukuriamas rezultatas.

Juk kultūra – ne izoliuotas sektorius, kuris rūpi tik patiems kultūrininkams. Tai plati sfera, įvairiausiais būdais prisidedanti prie visuomenės gerovės, turizmo skatinimo. Kultūra padeda formuoti ir teigiamą valstybės įvaizdį, kuris pritraukia į šalį daugiau investicijų.

Šeštadienį vyks jau septintoji Gatvės muzikos diena. Ar sunku rengti tokias masines šventes, kai tai – ne pagrindinis darbas, o pomėgis?

– Kadangi šią idėją Europos kultūros sostinės programai pasiūlė muzikantas Andrius Mamontovas, jis pats nemažai prisideda prie jos sklaidos. Kiekvienais metais suburiame ir gausią savanorių komandą.

Man tas renginys labai artimas, nes pati esu iš muzikų šeimos. Mano motina – muzikologė Virginija Smolskienė, daugelį metų dirbanti Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje. Nuo mažens matydavau, kaip ji kuria įvairias muzikines programas.

Mano šviesaus atminimo tėvas Antanas Smolskus buvo vienas garsiausių Lietuvos birbynininkų. Man teko padėti jam rengti koncertus. Taigi kultūros įvykių organizavimo užkulisius mačiau nuo jaunystės.

Kodėl pasirinkote studijuoti istoriją Vilniaus universitete?

– Visada ja domėjausi. Ypač kultūros istorija, klasikine muzika, baroko epocha.  Net istorijos magistro darbą rašiau apie barokinę Dievo ir mirties sampratą. Man atrodė, kad istorijos studijos – išsilavinimo pagrindas.

Kodėl nusprendėte grįžti prie kultūros? Juk sekėsi gerai, o ir verslas buvo kultūringas – šveicariški laikrodžiai, muzikos prekės.

– Į verslo struktūras patekau studijuodama.  Man labai patiko užsiimti vadyba. O pagalvoti, ar tikrai darau tai, ką norėčiau ir galėčiau daryti geriausiai, privertė netikėta tėvo netektis. Po jo mirties supratau, kad turiu grįžti į kultūros sferą ir ką nors gera čia nuveikti.

Ar nesigailėjote taip apsisprendusi, kai buvo pradėtos pilti pamazgos ant „Vilniaus – Europos kultūros sostinės” (VEKS) renginių ir jų rengėjų? Juk toje komandoje dirbote nuo pat pradžių?

– Tikrai nesigailiu. Man patinka tai, ką darau. Dabar dirbu Projektų skyriaus vedėja Dailės akademijoje, esu Vilniaus miesto tarybos narė.

Europos kultūros sostinės programa susidomėjau dar nebaigusi kultūros politikos ir vadybos magistro studijų Vilniaus dailės akademijoje. Iš pradžių buvau savanorė, po to – projektų vadovė.

Mano rengti VEKS renginiai – Gatvės muzikos diena ir kultūros naktis „Tebūnie naktis” – tęsiasi iki šiol, pritraukia vis daugiau dalyvių ir žiūrovų. Po kiekvieno renginio sulaukiu daugybės laiškų, padėkų, pasiūlymų.

Pavyzdžiui, Gatvės muzikos dienos iniciatyva plinta po visą pasaulį. Šį šeštadienį ji bus švenčiama ne tik Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose, bet ir Tbilisyje, Kopenhagoje, keliuose JAV miestuose. Tai ir yra tikrasis įvertinimas, o ne tie išgalvoti kaltinimai, kurių nepagrįstumą patvirtino oficialūs tyrimai.

Pagaliau ir Lietuvoje pradedama suprasti, kad VEKS žlugdymas buvo tik politikų nesusikalbėjimo ir atviro šmeižto žiniasklaidos erdvėje rezultatas. Tai lyg bjaurūs interneto komentatorių išsišokimai.

Patikrino specialiosios tarnybos

Lietuvos kultūros taryba (LKT) – įstaiga prie Kultūros ministerijos, kuri įgyvendina valstybės politiką kultūros ministrui pavestose valdymo srityse, išskyrus kiną. Jos nariai ir pirmininkas renkami 4 metams.

Šįmet į LKT narius pretendavo 58 kandidatai. Kultūros ir meno organizacijų deleguota komisija iš jų atrinko 20 kandidatų, kuriuos beveik mėnesį tikrino specialiosios tarnybos.

Kultūros ministras kartu su Lietuvos kultūros ir meno taryba (LKMT) iš jų pasirinko 10 būsimos tarybos narių. Tai kompozitorius V. Bartulis, poetas V. Braziūnas, menotyrininkė R. Janonienė, teatro kritikas V. Jauniškis, bibliotekininkė R. Maselytė, architektas K. Pempė, dailininkas S. Valius, kultūros vadybininkas, muzikos edukologas R. Vilys, fotomenininkas S. Žvirgždas, tautinių mažumų atstovas, buvęs kultūros viceministras S. Vidtmannas.

Į LKT pirmininkus buvo pasiūlyti trys kandidatai – Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas D. Radzevičius, kultūros vadybininkė D. Urbanavičienė ir dailininkas S. Valius. Kultūros ministras pasirinko D. Urbanavičienę ir visą LKT tarybos sudėtį pateikė tvirtinti Vyriausybei.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.