„Kanų festivalis spindinčia uždarymo ceremonija nesibaigia. Pirmadienio vidurdienį, kai beveik visi akredituoti svečiai ir dalyviai išsivažinėja po uždarymo ceremonijos, raudonuoju kilimu paskutinį kartą žengia „Auksinę palmės šakelę“ laimėjusio filmo komanda. Festivalyje nugalėjęs filmas rodomas „Lumiere“ salėje nemokamus kvietimus merijoje gavusiems miestiečiams dalyvaujant Kanų merui, festivalio atstovams ir laimėjusiam režisieriui,“ - apie Kanų festivalio tradiciją pasakojo E. Pukšta.
Tačiau nedaug trūko, kad Kanų gyventojams pirmadienį būtų rodomas visai kitas filmas. Anot „Kino pavasario“ programų koordinatoriaus, galutinis žiuri sprendimas buvo patvirtintas paskutinę minutę, kai garsiajam vertintojų devintukui jau reikėjo važiuoti iš viešbučio į finalinį žygį raudonuoju kilimu.
Kino specialistų spėlionės ir įžvalgos
„Kino pavasario“ programų koordinatoriaus teigimu, 66-asis Kanų festivalis buvo kupinas ryškių kontrastų, neišsipildžiusių lūkesčių ir staigmenų. Kino kritikų, apžvalgininkų ir ekspertų reitinguose pirmavo juosta „Adelės gyvenimas“ su aukščiausiu pažymiu per Kanų istoriją, bet visai nedaug nuo jos buvo atsilikę dar trys stiprų palaikymą užsitikrinę filmai: brolių Coenų muzikinė pseudobiografinė drama „Groja Liuvinas Deivisas“, Alexanderio Payne'o ironiška kelio dramedija „Nebraska“ ir iraniečio Asgharo Farhadi melodrama prancūzų kalba „Praeitis“. Tad šiemet galutinį nugalėtoją buvo sunku nuspėti. Tiksliai prognozuoti trukdė ir nuo šeštadienio pasklidę gandai bei patikimų šaltinių patyliukais šnabždama slapta informacija iš užkulisių.
Pirmieji ženklai pradeda aiškėti dar penktadienio vakarą, kai festivalis paskelbia sekmadieniui suplanuotų konkursinių filmų papildomų seansų rodymo vietas ir laiką. „Atidžiau panagrinėjus Kanų apdovanojimų istoriją įmanoma pastebėti, kad didžiausią tikimybę sulaukti prizų turi filmai, kurie sekmadienį kartojami antroje pagal svarbą „Debussy“ salėje. Ši tendencija šiemet pasiteisino visu šimtu procentų: „Groja Liuvinas Deivisas“, „Adelės gyvenimas“ ir japonų režisieriaus Hirokazu Koreedos drama „Koks tėvas, toks ir sūnus“ buvo kartojami „Debussy“ salėje ir vakare atsiėmė svarius prizus,“ - įžvalgomis dalijosi E. Pukšta.
Kitas nuspėti uždarymo ceremonijos vyksmą padedantis veiksnys - atidus finalinio žygio raudonuoju kilimu stebėjimas. Jei konkursinės programos filmo kūrėjas (režisierius, aktorius ar prodiuseris) grįžta į „Lumiere“ salę, tai akivaizdžiai reiškia, kad jis bus kviečiamas į sceną atsiimti prizo. Dar prieš kelerius metus festivalis laikėsi nerašytos taisyklės, kad būsimąjį „Auksinės palmės šakelės“ laureatą prie raudonojo kilimo automobiliai atveždavo vėliausiai. Po jo fotografams pozuodavo tik uždarymo filmo komanda. Bet žurnalistai pastebėjo pasikartojantį dėsningumą, tad dabar organizatoriai sumaišo būsimųjų laureatų atvykimo tvarką ir nesilaiko eiliškumo.
„Sekmadienį ryte nuėjęs antrą kartą pažiūrėti brolių Coenų filmo po seanso pastebėjau iš salės kartu išeinantį režisierių A. Payne'ą. Jeigu jis užsiliko Kanuose iki sekmadienio, tai negalėjo būti paprastas atsitiktinumas. Iš karto supratau, kad „Nebraska“ neišvažiuos namo be prizo. Prieš pat ceremoniją per spaudos centre įrengtą televizorių pastebėjau ant raudonojo kilimo režisierių Abdellatifą Kechiche'ą, aktores Adele Exarchopoulos, Lea Seydoux („Adelės gyvenimas“), režisierių H. Koreedą („Koks tėvas, toks ir sūnus“), režisierių Zhangke Jios („Nuodėmės prisilietimas“), režisierių Amatą Escalante („Heli“) ir nudžiugau, kad jie atvyko atsiimti prizų. Būtent šiuos įsirašiau į asmeninį 66-ojo Kanų festivalio topą,“ - pasakojo „Kino pavasario“ programų koordinatorius.
Sulaužytos festivalio tradicijos – daugiau intrigos
Pagal Kanų festivalio tradicijas žiuri prezidentas pirmiausiai paskelbdavo Žiuri prizą, bet renginio vadovai nusprendė suteikti šiam apdovanojimui daugiau svorio ir paskelbė ketvirtu numeriu. Šiemet pirmiausia buvo paskelbti geriausi aktoriai.
76 metų Holivudo legendai Bruce'ui Dernui įteiktas prizas už įtaigų fiktyvioje loterijoje 1 mln. JAV dolerių „laimėjusio“ užuomaršos alkoholiko senolio vaimenį dramedijoje „Nebraska“. Tai atsakė į klausimą, kodėl Kanuose ilgiau liko režisierius A. Payne'as.
"Geriausia aktore žiuri prezidentui Stevenui Spielbergui paskelbus Berenice Bejo, šmėstelėjo pirmoji mintis: „Kas čia per siurprizas?“ - pasakojo E. Pukšta. - Kanų festivalio reglamentas juk neleidžia tam pačiam filmui įteikti „Auksinę palmės šakelę“ ir prizą už geriausios aktorės vaidybą. Jeigu šis apdovanojimas skiriamas B. Bejo, tai jau neabejotina, kad filmas „Praeitis“ negalės gauti pagrindinio apdovanojimo. Akivaizdžiai sutrikusi Michelio Hazanavichiaus žmona nuoširdžiai džiaugėsi, nors tikrai nesitikėjo, kad teks atsiimti asmeninį apdovanojimą. Supratau, kad gandai apie „Praeities“ pergalę buvo neteisingi.“
Tuoj po to apdovanojimus atsiėmė Z. Jio, H. Koreeda, A. Escalante ir nelaimingą nevykėlį brolių Coenų filme suvaidinęs aktorius Oscaras Isaacas, kuris jau buvo spėjęs nukeliauti iki Kopenhagos, ten jau laukė lėktuvo, kai išgirdo raginimą skubiai grįžti į Kanus bei pavaduoti iš Niujorko niekaip negalėjusius suspėti Joelį ir Ethaną Coenus.
Įtampa iki paskutinės minutės
Prieš paskelbdamas svarbiausią žinią žiuri pirmininkas S. Spielbergas paaiškino apie precedento neturintį sprendimą apdovanoti režisierių A. Kechiche'ą ir aktores Adelę Exarchopoulos bei Leą Seydoux. „Adelės gyvenimas“ privalėjo laimėti Kanuose ir kitokia baigtis, anot kino specialistų, nebuvo įsivaizduojama. Tačiau iš tikrųjų ne viskas klostėsi taip paprastai.
„Vienbalsiai lėmėme bent trijų apdovanojimų likimą,“ - per spaudos konferenciją paaiškino S. Spielbergas. Tačiau „Adelės gyvenimas“ nepateko tarp tų trijų aiškiausių laureatų, kuriems pritarė visi devyni nariai.
Pirmadienį, daugumai išvykus iš Kanų, į viešumą išlindo sensacinga žinia, kad sekmadienį, likus vos porai valandų iki ceremonijos pradžios, A. Farhadi „Praeičiai“ buvo paskirta „Auksinė palmės šakelė“ ir organizatoriai paprašė režisieriaus atvykti prie raudono kilimo. Kas nutiko per tas lemtingas valandas, taip ir liko paslaptis.
Paskutinėmis diskusijų minutėmis aistringiausiai už „Adelės gyvenimą“ agitavusiems režisieriams rumunui Cristianui Mungiu („4 mėnesiai, 3 savaitės, 2 dienos“) ir škotei Lynne Ramsay („Pasikalbėkime apie Keviną“) pavyko pakeisti S. Spielbergo paskelbtą sprendimą ir pervilioti kelis neapsisprendusius kolegas savo pusėn. Buvo nuspręsta balsuoti. Daugiau balsų užsitikrino „Adelės gyvenimas“ ir „Praeities“ advokatui S. Spielbergui teko nusileisti.
Kanų festivalis ir kitų metų „Kino pavasario“ repertuaras
„Konkursinėje Kanų programoje tikrai pritrūko naujų vėjų ir atradimų. Lengviausio kelio pasirinkimas ir „statymas“ vien tik ant garsiausių vardų šiemet nepasiteisino, nes labiausiai nuvylė ankstesniais filmais stebinę režisieriai.
„Kino pavasariui“ 66-asis Kanų festivalis buvo kiek mažiau naudingas dar ir tuo, kad daug filmų jau nupirkti Lietuvos komerciniam repertuarui ir tikriausiai sulauks nacionalinių premjerų dar šiemet. Pamačiau 62 ilgametražiusd filmus, bet 2014 metų „Kino pavasario“ diskusijoms geriausiu atveju pasiūlysiu tik ketvirdalį peržiūrėtų kūrinių. Dar nežinia, ar dabar įstrigę filmai atlaikys konkurenciją po rudens festivalių maratono,“ - pasakojo „Kino pavasario“ programų koordinatorius E. Pukšta.
Daugiau apie festivalio „Kino pavasaris“ komandos įspūdžių iš Kanų festivalio rasite:
