- Kuo šįmetinis festivalis skirsis nuo pernykščio - ar jis tebeliks tokios pačios formos, kai vieną vakarą prie Kauno pilies karaliauja operetė, kuri, anot prancūzų, gali būti vadinama lengvabūde operos seserimi, o kitas muzikinis vakaras visada paskiriamas operetės svečiui?
- Pati festivalio forma nuo pat pirmųjų jo metų išlieka ta pati. Taip, bus operetė. Tiesa, šį kartą ji užleis pirmąjį vakarą svečiui. O tas svečias (tiksliau, - viešnia) šįmet bus nemari italų operos genijaus Giuseppe Verdi muzika.
Mūsų festivalis, kaip ir viso pasaulio muzikos profesionalų ir mylėtojų auditorija, taip paminės didžiojo kompozitoriaus G. Verdi gimimo 200-ąsias metines. Šis kompozitorius ir Lietuvai, ir Kaunui išskirtinis, nes būtent jo „Traviata“ Kauno Valstybės teatre (dabar - Kauno valstybinis muzikinis teatras) 1920 - ųjų gruodžio 31-ąją pradėjo kelią profesionali lietuvių opera. Tad, galima sakyti, kauniečiams, kurie Valstybės dienos vakarą taps mūsų festivalio žiūrovais, per G. Verdi muziką bus priminta ir mūsų teatro gyvavimo pradžia.
Beje, į šį koncertą pakvietėme muzikologą Viktorą Gerulaitį. Jis dalyvaus kaip personažas, šiuo atveju, - G. Verdi.Būtent šis muzikologas visada muzikos istorijoje suranda labai įdomių dalykų ir nuostabiai moka juos perteikti. Tai neabejojame, kad jis operos vakarą intriguos klausytojus, suteiks jiems įdomių žinių, pamokys pasigilinti ir geriau išgirsti genialią muziką.
- O kas tą muziką atliks?
- Pirmajame festivalio „Operetė Kauno pilyje“ koncerte skambės G. Verdi operų uvertiūros, arijos duetai. Atlikėjai - iškiliausi Lietuvos solistai ir festivalio svečiai: Ericas Fentonas (JAV), Jelena Mirtova (Rusija), Vytautas Juozapaitis, Laimonas Pautienius, Gitana Pečkytė, Raminta Vaicekauskaitė, Eglė Šidlauskaitė, Sandra Janušaitė, Aistė Širvinskaitė, Mindaugas Zimkus, Tadas Girininkas, Raimondas Baranauskas.
Operos vakare grieš svečiai iš Baltarusijos - instrumentinis solistų kvartetas "PREMiER", kuris atliks žaismingas džiazo improvizacijas pagal G. Verdi kūrinius. Kvarteto nariai - Andželika Chrekova (smuikas), Sergejus Tumarkinas (obojus), Tatjana Pšon (violončelė) ir Oksana Procenko (altas).
- Visi šio festivalio koncertai yra nemokami. Kad jie įvyktų, pasistengė ne tik renginio organizatoriai, bet ir rėmėjai, tarp kurių yra Kauno miesto savivaldybė. Kas dar jums visiems padeda kasmet kauniečiams įteikti nepigią, reikia pripažinti, dovaną ir kaip apskritai kilo idėja rengti tokį festivalį ne kur kitur, bet prie Kauno pilies?
- Pilis - pagrindinis istorinis Kauno statinys, jo aplinka taip pat istorinė. Pilis - miesto simbolis, o tame mieste yra Muzikinis teatras, kurį daug kas Lietuvoje vadina operetės simboliu. Tad daugiau kaip prieš dešimtmetį ir nusprendėme (Gediminas Maciulevičius, Danielius Vėbra, Benjaminas Želvys ir Laimutė Kuzmickaitė-Milašienė), kad operetė labai derės prie pilies. Manau, neapsirikome, nes kauniečiai tikrai žino: bus liepos pradžia - bus operetės festivalis prie Kauno pilies.
Tarp kitko, apie mūsų festivalį žino ne tik kauniečiai, - neretai festivalis pakeliauja. Netaps išimtis ir šie metai. Galima sakyti, kad pirmieji šio festivalio programos dalį išgirs ne kauniečiai, bet toliau nuo Kauno gyvenantys žmonės.
„Operetė Kauno pilyje“ svečiuosis Raudonės pilyje. Ir tai įvyks šeštadienį, prieš pagrindinį festivalio koncertą. Raudonėje muzikuos Vytauto Didžiojo universiteto kamerinis orkestras, dainuos operos solistai. Iš Raudonės dalis jų atvyks į koncertą Kaune.
Kalbant apie festivalio rėmėjus, būtina paminėti verslininkus Rakauskus, Vilkijos ūkį, Kultūros rėmimo fondą, Kauno savivaldybę, taip pat - „Kautrą“ (ši bendrovė atveža muzikantus iš Sankt Peterburgo bei kitų miestų). Turim pripažinti, be šių ir kitų rėmėjų operetės festivalio prie Kauno pilies tikrai nebūtų.
- Koks bus antrasis festivalio vakaras?
- Liepos 7-osios vakaro programa „Kauno pilies muzika“ žada netradicinių lengvojo scenos žanro interpretacijų. Tą vakarą skambės ne tik fragmentai iš operečių, miuziklų bei žinomos dainos, bet ir populiariausių operečių melodijos.
Dainuos Virgilijus Noreika, Vytautas Juozapaitis, Laimonas Pautienius, Edmundas Seilius, Rita Preikšaitė, Monika Sakalauskaitė, Evelina Sašenko, Kristina Siurbytė, Viktorija Streiča, Aistė Širvinskaitė, Ieva Vaznelytė, Nomeda Vilkanauskaitė, Kristina Zmailaitė, Kęstutis Alčauskis, Raimondas Baranauskas, Egidijus Bavikinas, Ričardas Karalevičius, Gintaras Mikalauskas, Jeronimas Milius, Giedrius Prunskus, Ramūnas Urbietis, Žanas Voronovas.
Išskirtinis šio vakaro svečias - buvęs baleto artistas, dabar dainininkas Aleksandras Kaminskis iš Maskvos operetės teatro. Jis - zubretinių (kaskadinių) vaidmenų atlikėjas, daugelio šalių lengvojo scenos žanro gerbėjus stulbinantis originaliu kūrybiniu stiliumi, akrobatiniais triukais, dainavimo, šokio ir vaidybos derėjimu.
Abu vakarus prie pilies grieš Rusijos ir Europos šalių jaunimo simfoninis orkestras, kuriam diriguos festivalio vyriausiasis dirigentas Julius Geniušas, dirigentai Sergejus Rolduginas (Rusija), Jonas Janulevičius ir Virgilijus Visockis.
Koncertų režisierius - Kęstutis S.Jakštas. Abu renginius prie Kauno pilies ves žiūrovų numylėtinis aktorius, valstybinių ir šventinių renginių bei TV laidų vedėjas Gintaras Mikalauskas, jam talkins dainininkė Ieva Vaznelytė.
- Ankstesniais metais operetės festivalio svečių Kaune būdavo daugiau nei šįmet, ar tai reiškia, kad dabar menkesnės yra tapusios organizatorių finansinės galimybės?
- Ką čia slėpti, menkesnės. Jei turėtume pakankamai pinigų, tarkim, tokį finansavimą, koks buvo 2008-aisiais, tai atkurtume festivalio renginius Muzikinio teatro sodelyje. Daugiau galėtume įdomių idėjų įgyvendinti.
Tačiau ir pernai, kai tas finansavimas buvo, sakykim, ne krizinis, o santūrokas, atviroje erdvėje pastatėme operetę - tai buvo pirmas toks pastatymas Lietuvoje. Į antrąjį dešimtmetį įžengęs festivalis „Operetė Kauno pilyje“ praėjusią vasarą padovanojo savo gerbėjams mūsų puoselėjamo operetės žanro spektaklį „Karaliaus antrininkas“. Tai, sutikit, - labai brangus malonumas, nes įvyko premjera ir daugiau tas „Karaliaus antrininkas“ nebuvo rodomas. Galbūt ateityje šį spektaklį perkelsime į teatro sceną, bus matyti. Tačiau tai įvyks ne artimiausią teatro kūrybinį sezoną.
- Kad tarptautinis festivalis „Operetė Kauno pilyje“ myli savąją publiką, savaime suprantama, bet ar publika jį myli?
- Atsakyti į šį klausimą pradėsiu nuo statistikos: mūsų festivalis kvietė žiūrovus į daugiau nei 60 koncertinių programų, kuriose dainavo daugiau kaip 200 dainininkų iš Lietuvos bei 20 Europos šalių. Festivalyje dirigavo 20 Lietuvos ir užsienio šalių dirigentų. Programose dalyvavo 16 įvairių muzikinių kolektyvų, atlikta daugiau nei 900 skirtingų pavadinimų kūrinių.
Jei viso to publikai nereikėtų, tai festivalis tikrai nustotų gyvavęs. Mūsų publika visą laiką yra labai geranoriška. Festivalio gerbėjai tikrai džiaugiasi kiekviename mūsų koncerte. Turime begalę „Operetei Kauno pilyje“ ištikimų žiūrovų, kurie kasmet susitikti su festivaliu ateina šeimomis ar su draugais. Pasitiesia ką ant žolės, susėda pilies papėdėje, atsineštais saldumynais vaišinasi.
Ir patys artistai visada jaučia publikos šilumą bei išskirtinį geranoriškumą. Pavyzdžiui, mūsų visų mylimas V. Noreika. Kai jis užtraukia prie Kauno pilies neoficialiu mūsų festivalio himnu tapusius Barinkajaus kupletus iš Johanno Strausso operetės „Čigonų baronas“, publiką apoma euforija.
Ko labiausiai artistui reikia? Aplodismentų, publikos dėmesio ir meilės. Kai visa tai gauna, širdį džiaugsmas užlieja. Artistas tuomet labai laimingas.
