Muzikines madas LDK diktavo didikai

Daugiau nei po 300 metų pertraukos opera sugrįžta į Valdovų rūmus. Liepos 6-ąją Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras juose rengia teatralizuotą koncertą „Opera atsiveria Valdovų rūmuose”, rašo „Lietuvos rytas”.

Daugiau nei po 300 metų pertraukos opera sugrįžta į Valdovų rūmus.<br>V. Ščiavinskas
Daugiau nei po 300 metų pertraukos opera sugrįžta į Valdovų rūmus.<br>V. Ščiavinskas
Daugiau nuotraukų (1)

Milda Augulytė

Jul 5, 2013, 7:58 AM, atnaujinta Mar 4, 2018, 10:19 PM

Valdovų rūmų atidarymo ir Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai proga Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje Vilniuje muzikai pakvies į kelionę po operos istoriją Lietuvoje – nuo baroko epochos iki įsimintiniausių XX a. lietuvių autorių kūrinių fragmentų.

Nebus pamirštas ir operos aukso fondas: Wolfgango Amadeaus Mozarto, Giuseppe Verdi, Richardo Wagnerio, Amilcare Ponchielli kūriniai.

Toks pasirinkimas – neatsitiktinis. Valdovų rūmai – vieta, kurioje karaliui Vladislovui Vazai palaiminus prasidėjo operos istorija Lietuvoje.

1636 metais čia pastatyta opera „Elenos pagrobimas” – aniems laikams labai modernus, vos prieš keletą dešimtmečių Italijoje atsiradęs meno reiškinys. Į Vilnių opera atkeliavo visu dešimtmečiu anksčiau nei į Paryžių ar Londoną.

Kaip tai atsitiko, aiškinomės su senosios muzikos tyrinėtoja 69 metų Jūrate Trilupaitiene, solidžios knygos „Opera Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose” autore.

– Kokių seniausių duomenų apie muzikinį ir apskritai kultūrinį gyvenimą Lietuvos valdovų rezidencijose pavyko aptikti?

– Lietuvos profesionaliosios muzikos užuomazgos siekia dar XIV a., kai Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino duktė Aldona, ištekėjusi už Lenkijos karalius Kazimiero, išsivežė iš tėvonijos į Krokuvą būrį muzikantų. Jie tikriausiai buvo atvykę kartu su Gedimino iš Vakarų Europos kviestais amatininkais, pirkliais.

Kitas ryškus pavyzdys – Vytauto laikai, Lietuvos krikštas, ryšiai su Kryžiuočių ordinu. Ordino didysis magistras į Vytauto dvarą siuntė savo muzikus, Vytauto dvaro muzikai irgi lankėsi ordino pilyse.

Įsimintiniausias epizodas – ordino magistro prieš pat Žalgirio mūšį 1408 metais Vytauto dvarui padovanoti du labai reti muzikos instrumentai – klavikordas ir pozityvas. Tokių tuo metu nemini nė viena aplinkinė šalis. Diplomatija tuomet vyko per kultūrą.

– Kokie valdovai pirmieji atnešė europietiškos muzikos madas į Valdovų rūmus?

– Ypač daug dėmesio šalies kultūrai ir švietimui skirta XVI a., kai Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis vedė išsilavinusią Milano ir Bario kunigaikštytę Boną Sforcą.

Ji į Lietuvą atsivežė italų muzikantų, grojusių Valdovų rūmų kapeloje, čia skambėję žymių to meto Italijos, Ispanijos, kitų šalių kompozitorių kūriniai.

Bona Sforca domėjosi Europos muzikinio ir kultūrinio gyvenimo naujovėmis, jas pritaikydavo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Lenkijos Karalystėje. Ji daug investavo ir į savo sūnaus Žygimanto Augusto išsilavinimą.

– Mūsų vaizduotę audrina Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės istorija. O kaip į jų santykius galima pažvelgti iš rūmų gyvenimo kultūrinės pusės?

– Žygimantas Augustas mėgo prabangą, pramogas, puotas, bet rinko ir knygas, paveikslus. Jo valdymo laikais Vilniaus rezidencijoje dažnai būdavo rengiami kameriniai koncertai, vykdavo šokiai, karnavalai.

Vilniaus rūmuose lankėsi muzikantai iš daugelio šalių, Vilniaus Valdovų rūmai garsėjo savo muzikantais ir muzikos instrumentų meistrais. Bene garsiausias jų – vengrų kilmės liutnininkas, kompozitorius, į Vilnių atvykęs iš Romos, Valentinas Bakfarkas. Apie jį plačiai sklido garsas Europoje.

Kas juos čia traukė? Viską lėmė pinigai. Dosnumas ir gerai atlyginamas darbas.

– Mūsų istorijoje yra dar viena įdomi asmenybė. Visi žino astronomo Galilėjo Galilėjaus pavardę, bet, ko gero, ne visi žino, kad šios giminės atstovai nusipelnę ne tik astronomijai, bet ir muzikai.

– Visi žino liūdną Galilėjaus likimą, kai jis buvo priverstas išsižadėti minties, kad Žemė sukasi. Buvo persekiojami ir jo artimieji, giminės, tad jie buvo priversti ieškoti užuovėjos kitose Europos šalyse.

Galilėjai buvo puikūs liutnininkai, o astronomo sūnus – dar ir garsus muzikos teoretikas, vienas „drama per musica” – operos pirmtakės – pagrindėjų.

Lietuvoje jie irgi paliko pėdsaką – vienas Galilėjaus brolio sūnų tarnavo pas Lietuvos didikus, tik kol kas sunku patikslinti, ar pas Tiškevičius, Radvilas, ar pas abudu. Buvo atvykęs ir Galilėjaus brolis.

– Ryškiausias Valdovų rūmų muzikinės veiklos epizodas – operos teatro įkūrimas – susijęs su Vladislovo Vazos vardu. Iš kur toks jo muzikos išmanymas ir susižavėjimas naujuoju baroko epochos muzikos žanru?

– Operos teatro įkūrimą paskatino karalaičio Vladislovo Vazos ir jo palydos, kurią sudarė ir didikai iš Lietuvos, įspūdžiai, patirti per 1624–1625 metų kelionę į Italiją.

Išvykdamas į kelionę Vladislovas Vaza, ko gero, nieko nežinojo apie operas – jos tuo metu dar tik mezgėsi, buvo statomos Italijoje, bet per Alpes žygiavo labai pamažu.

Kur tik Vladislovas Vaza atvykdavo, buvo labai gražiai priimamas, jam stengėsi parodyti viską, ką turi geriausia, jo garbei vyko operų premjeros.

Mat jis buvo labai geidžiamas jaunikis.

Antai 1625 m. Florencijoje Vladislovo Vazos apsilankymo proga ir tikintis jo sužadėtuvių su Toskanos kunigaikštienės Marijos Magdalenos Austrijietės dukterimi Margarita buvo pastatyta Francescos Caccini opera-baletas „Rudžiero išsilaisvinimas iš Alčinos salos”.

Lietuvos didikus šiame spektaklyje pribloškė gal ne tiek muzika, kiek scenografija, mašinerija, kurios padedama bangavo jūra, jos bangose nardė pabaisos, pakrantėje stūksojo ugningos uolos.

Karalaitis buvo taip pakerėtas muzikinių dramų, kad grįžo namo su mintimi įkurti operos trupę savo dvare. Tačiau be nuotakos, mat sužadėtuvės taip ir neįvyko.

– Ką kiekvienas išsilavinęs lietuvis turi žinoti apie operą Valdovų rūmuose?

– Visiems turėtų būti įdomu žinoti, kada buvo pradžia. Tikslių datų nebūtina įsiminti, užtenka to, kad tai buvo XVII a. pirmoji pusė. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose Vilniuje pirmoji opera „Elenos pagrobimas” parodyta anksčiau, nei šio žanro kūriniai buvo pastatyti Londono ir Paryžiaus teatrų scenose.

Vilniaus rezidencijoje tuo metu nuskambėjo dar dvi operos – „Andromeda” ir „Apviltoji Kirkė”. Iki šiol spėliojama, kas galėjo būti šių operų muzikos autorius, nes operų partitūros tuo metu nesulaukė leidėjų dėmesio, neišliko ir jų rankraščių.

Manoma, kad muziką operoms galėjo kurti Vladislovo Vazos kapelos vadovas Marco Scacchi.

– Kokį įspūdį žiūrovams padarė pirmoji opera?

– Iš likusių atsiliepimų matyti, kad pribloškė scenos vaizdai – plaukiojančios pabaisos, didžiuliai fontanai, griaustinis, žaibai, fantastiškos figūros, rytietiški motyvai. Scenovaizdžio dekoratoriai ir vietos dailidžių cechai pastatymui ruošėsi kone ištisus metus.

Antra – dainininkai. Ir ne tik jų balsai, bet ir gestai, mimika, apranga. Dainuoti operoje buvo pakviestas vienas garsiausių to meto kastratų Baldassare Ferri, kuris prieš tai giedojo Romoje, Šv. Petro bazilikoje. O ir be jo buvo 12 puikių solistų.

Būtų įdomu, jeigu „Elenos pagrobimas” būtų restauruotas atkurtuose rūmuose kaip pusiau dramos, pusiau operos spektaklis. Yra išlikęs libretas, mašinerija daugmaž aiški, galima numanyti ir kokia buvo partitūra.

Gaivins turtingųjų luomo tradicijas

* Su Valdovų rūmais Vilniuje atsivers nauja erdvė įvairių menų projektams, gaivinantiems senąjį kultūros paveldą, tradicijas, kūrinius.

* Išskirtinis dėmesys turėtų tekti muzikai ir senajai operai. Dar šiais metais norima naujam gyvenimui prikelti neseniai surastą XVIII a. portugalų kompozitoriaus J. de S.Carvalho operą „Everardo II, re di Lituania” („Eduardas II, Lietuvos karalius”) ir įtraukti ją į nuolatinę kultūros programą. Kitąmet su italais ketinama pradėti senosios operos festivalio, skirto ilgamečiam Vladislovo Vazos rūmų kompozitoriui M. Scacchi, tradiciją.

* Valdovų rūmų muzikos paveldą gaivins ir jų globojami kolektyvai – V. Čepinskio vadovaujamas orkestras „Camerata Palatina Vilnensis” ir tarptautinis senosios muzikos ansamblis „Suonatori del Granduca”.

* Rūmų menėse ir kieme tikimasi sulaukti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro renginių, naujų partnerių projektų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.