Pakili muzika, puošnūs atlikėjų kostiumai, gėlės, paukščiai, patrankų salvės ir fejerverkai kaipmat ištrynė iš atminties nelemtą tylos epizodą, kai maestro Robertas Šervenikas klibino rūmų duris negalėdamas išeiti į kiemą ir atsistoti prieš Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) orkestrą, o publika, televizijos žiūrovai ir muzikantai jo laukė.
Gal tai likimo ženklas, kad menams nebus lengva grįžti į naujam gyvenimui prikeltą Lietuvos valdovų šventovę?
Dėmesys pranoko lūkesčius
„Pastatyti Valdovų rūmus buvo labai svarbu, bet, ko gero, dar svarbiau ir sunkiau pasirūpinti jų turiniu”, – pripažino LNOBT vadovas Gintautas Kėvišas. Pirmuoju partnerystės su Valdovų rūmais projektu – šeštadienio koncertu rūmų kieme – teatro generalinis direktorius liko patenkintas.
„Maloniai nuteikė kiemo erdvė, leidžianti pasinaudoti arkomis, balkonais, rūmų fasadais. Daug galimybių savo režisūriniais sprendimais jau parodė Gytis Padegimas, – po koncerto kalbėjo G. Kėvišas. – Tiesa, akustiškai ši vieta ne tokia gera kaip Vilniaus universiteto Skargos kiemas – čia muziką reikės garsinti. Ir kokybiškiau nei per rūmų atidarymą.”
Publikos susidomėjimas renginiu pranoko lūkesčius: be 1500 sėdimųjų vietų, buvo parduota dar 250 stovimųjų bilietų.
Tačiau G .Kėvišas nelinkęs daryti iš to skubotų išvadų: LNOBT vasaros sezonai rūmų kieme kol kas – tik abstrakti idėja.
„Aš nesu teatro spektaklių perkėlimo į naujas erdves šalininkas – juos reikėtų kurti specialiai šiai vietai ir rodyti nuolat. Ar turėsime publikos – klausimas”, – aiškino LNOBT direktorius.
Pasak G. Kėvišo, labiausiai tikėtina, kad neilgai trukus Valdovų rūmų kieme išvysime naują Amilcare Ponchielli operos „Lietuviai” versiją. O ateityje teatras kuria planus panaudoti projektams dar nepastatytos rūmų dalies salę – joje statys baroko operas, kurioms teatro scena per erdvi.
Virs intensyvi veikla
„Muzikai ir operai skirsime ypatingą dėmesį, nes muzikinis paveldas nuo Vytauto Didžiojo laikų buvo neatsiejama europinio monarcho dvaro kultūros dalis, – pabrėžė Valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja kultūrai Jolanta Karpavičienė. – Rūmų muzikinę misiją įsivaizduoju kaip šioje vietoje skambėjusios muzikos bei jos aplinkos, senųjų muzikavimo tradicijų atkūrimą ir grąžinimą į kultūros gyvenimą.
„Tokius projektus rengsime patys ir priglausime iš šalies, ieškosime jiems partnerių, – dėstė J.Karpavičienė. – Rūmai nebus nuobodus, tylus muziejus – čia virs veikla. Visi kultūros renginiai bus susieti su šia istorine vieta. Neatsitiktinai liepos 6-ąją prisistatėme operos koncertu. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje prasidėjo operos meno raida Lietuvoje.”
Pasak J. Karpavičienės, projektus Valdovų rūmams gali siūlyti visi norintys.
Net ekspertų komisijos kol kas nėra. Ar tai neatvers rūmų durų abejotiniems projektams?
Prioritetai – neaiškūs
Senosios muzikos festivalio „Banchetto musicale” meno vadovo Dariaus Stabinsko įsitikinimu, tai jau vyksta.
„Valdovų rūmai galėtų tapti solidžiu senosios muzikos židiniu, jei teisingai susidėliotų prioritetus. Tuo verčia abejoti kad ir rūmų priglausti Vilhelmo Čepinskio vadovaujamo orkestro „Camerata Palatina Vilnensis” ar Baltijos kamerinio operos teatro „Operos pastišo” projektai. Jie turi mažai bendra su Valdovų rūmų paveldu ir senosios muzikos išmanymu”, – teigė D. Stabinskas.
Šis Italijoje mokslus baigęs muzikas nuo 2002-ųjų tyrinėja Valdovų rūmų muzikinį palikimą, kasmet parengia programų su tarptautiniu konsortu „Brevis”. D. Stabinskas, kuriantis rūmams, buvo pakviestas formuoti jų muzikinės veiklos vizijos, ta vėliau jo idėjų neprireikė.
„Savo šalyje pranašas nebūsi”, – apgailestavo menininkas.
Dabar jo bendradarbiavimas su Valdovų rūmais apsiriboja įsiprašymu į svečius su savo programomis.
Senoji muzika Lietuvoje visada buvo tarsi nustumta į kultūros gyvenimo paraštes. Dabar Valdovų rūmų erdvės prašyte prašosi tokių projektų.
„Rūmai įpareigoja puoselėti senąjį paveldą, bet ar jie suaktyvins senosios muzikos gyvenimą Lietuvoje, sunku pasakyti, – svarstė festivalio „Banchetto musicale” prodiuserė Nelda Bagdonavičiūtė. – Erdvės neišgelbės, jei nebus profesionaliai dirbančių senosios muzikos specialistų. Lietuvoje jie nėra rengiami.”
Kita vertus, gausėja svetur senosios muzikos studijas baigusių lietuvių. Be to, nuo 2016-ųjų ketinama atidaryti Senosios muzikos katedrą Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Gal tai paveiks Valdovų rūmų veiklą?
Valdovų rūmai taps operos šventove
Operos grįžimas į Valdovų rūmus prasidėjo dar 1995-aisiais, kai ansamblis „Banchetto musicale” (vadovė J. Mikiškaitė-Vičienė) tarp rūmų liekanų pirmąkart Lietuvoje autentiškai atliko barokinę H. Purcello operą „Didonė ir Enėjas”.
2000 m. Žemutinėje pilyje tas pats ansamblis pristatė italų commedia dell’arte stiliaus muzikinį spektaklį „Festa Veneziana”, 2001-aisiais – pasaulinę F. Caccini operos „Rudžiero išlaisvinimas iš Alčinos salos” premjerą, parengtą kartu su senosios muzikos korifėjumi R. Gini.
Šiemet minint operos gimtadienį Lietuvoje (pirmoji opera „Elenos pagrobimas” Valdovų rūmuose buvo pastatyta 1636 m. rugsėjo 4-ąją) „Banchetto musicale” festivalis su Valdovų rūmais pristatys italų ansamblio atliekamą jo atkurtą pirmąjį viduramžių muzikinį spektaklį „Robinas Hudas ir Marian”.
