Režisieriaus norai ir publikos dėmesys
Nors turi „Vasaros“ vardą, festivalis pavadintas ir R. Tumino vardu, be to, režisierius yra festivalio prezidentas. Druskininkuose, kaip rašoma, „visi spektakliai bus vaidinami rusų kalba“.
Apie „mūsų“ baimę domėtis Rusija ir jos teatru režisierius tęsė: „Niekaip negali žmonės apsispręsti – važiuoti ar nevažiuoti į Rusiją, nesuderinę šito klausimo su Europos Sąjunga arba pačiu Obama. Jokio savarankiškumo! Visa tai – provincialumo apraiškos. Norėčiau, kad mes dažniau bendrautume, matytume vieni kitų spektaklius, o lietuvių režisieriai studijuotų Rusijos auštosiose mokyklose“. Tokia esanti festivalio „Vasara“ misija.
Tas pats portalas „Teatral“ čia pat skelbia ir entuziastingą teatro „Na Maloj Bronoj“ aktorės Veros Babičevos monologą apie tai, kodėl jai po daugelio metų džiugu sugrįžti į Lietuvą su spektakliu „Trys aukštos moterys“, kuris Druskininkuose bus vaidinamas ketvirtadienį, liepos 18 d., ir bilietai į jį jau išpirkti.
Nenuostabu: festivalis šį spektaklį reklamuoja kaip galimybę pamatyti scenoje aktorę Jevgeniją Simonovą, kuri kadaise publikai įsiminė kaip Princesė iš Marko Zacharovo filmo „Paprastas stebuklas“ (1978) ir kitų vaidmenų kine.
Aktores padrąsino Lietuvos žiūrovai
Tris režisieriaus Sergejaus Golomazovo spektaklyje vaidinančias aktores sieja draugystė ir giminystė: J. Simonovos partnerės čia yra jos duktė iš pirmosios santuokos Zoja Kaidanovskaja ir bičiulė V. Babičeva, kuri portale „Teatral“ pasakoja spektaklio „Trys aukštos moterys“ istoriją: prieš gerą dešimtmetį jos su J. Simonova kalbėjosi telefonu „beveik dvi valandas ir staiga supratome, kad mus daug kas sieja ir mes norime dirbti kartu“.
Režisierius S. Golomazovas išrinko joms Edwardo Albee pjesę „Trys aukštos moterys“ ir trečiam vaidmeniui pakvietė Z. Kaidanovskają. Repetavo iš pradžių butuose tai pas vieną aktorę, tai pas kitą, galiausiai rado vietos teatro instituto GITIS mokomojoje scenoje, kur 2004 metų vasario vidury ir įvyko premjera. Žiūrovai reagavo šaltai. Ir iškart po kelių vaidinimų Maskvoje – kvietimas vaidinti Lietuvoje, kur aktorės patyrė visiškai netikėtą joms pasisekimą.
„Aš net atsimenu, - pasakojo V. Babičeva, - kaip šaukiau per telefoną režisieriui, kuris tuo metu statė spektaklį Vokietijoje: „Serioža, čia neadekvatus pasisekimas!“. Kodėl neadekvatus? Todėl, kad mes jo tiesiog nelaukėme. Bet šitas pripažinimas suteikė mums tokį galingą impulsą, kad kai grįžome į Maskvą, spektaklis įgavo naujų spalvų ir mes jį vaidiname jau dešimtą sezoną ir visada pilnose salėse.
Nors, prisipažinsiu, kad ir kiek mes jį vaidintume, kiekvieną kartą prieš pradėdamos jaudinamės ir manome, kad gali ir nepasisekti. O kai uždanga jau nusileidusi, kalbamės, koks tai stebuklingas spektaklis. Nors tai net ir ne spektaklis, o tam tikra galimybė išsakyti tai, kas mumis darosi šiandien ir dabar.
Simboliška, kad būtent „Tris aukštas moteris“ mes vežame į festivalį Lietuvoje. Mes tarsi uždarome ratą, atiduodame duoklę Lietuvos žiūrovams, kurie mus taip šiltai priėmė prieš dešimtį metų. Štai toks mano emocinis sprogimas. Ir su tokiu džiaugsmu važiuoju į festivalį Druskininkuose“, - kalbėjo aktorė V.Babičeva portalui „Teatral“.
„Vasara“ – vietoje lietuvių teatro festivalio
Prie R. Tumino nuomonės apie Lietuvos publikos abejingumą Rusijos teatrui ir prie aktorės V. Babičevos džiaugsmo belieka pridurti konkrečias festivalio „Vasara“ sąlygas.
Druskininkuose ne tik vasarą, bet ir per visą sezoną vyrauja rusakalbė publika, atvykstanti į sanatorijas. Keletą metų šiame kurorte rengtas Druskininkų teatro festivalis (žinomas kaip DTF) vežė lietuvių teatrų spektaklius, įtraukdavo į savo programą koncertus ir kiną, prodiusavo ir provokavo naujų spektaklių kūrimą. Ir užduso. Publika ne ta, kartais ir nesusirinkdavo. Finansavimas skurdus, o šiems metams – iš viso jokio.
Į DTF vietą dabar stoja rusakalbė „Vasara“. Matysime, kiek joje bus Lietuvos publikos, ir kiek „Vasaros“ repertuaras skatins susidomėti Rusijos teatru.
