Kauno filharmonijoje nuo rugpjūčio pradžios kasdien skambėjo gražiausi operos balsai.
Giuseppe Verdi operą „Simonas Bokanegra” JAV kompanijai „Delos Music” čia įrašinėjo garsiausiose scenose dainuojantys rusų baritonas Dmitrijus Chvorostovskis, bosas Ildaras Abdrazakovas, taip pat trys italai: sopranas Barbara Frittoli, tenoras Stefanas Secco ir baritonas Marco Caria.
Su svečiais įsiamžino ir Kauno miesto simfoninis orkestras (KMSO, vadovaujamas Algimanto Treikausko), ir Kauno valstybinis choras (vadovas Petras Bingelis), lietuvių dainininkai Kęstutis Alčauskis, Eglė Šidlauskaitė, Kostas Smoriginas.
Šią operą dirigavo armėnų kilmės JAV dirigentas Konstantinas Orbelianas.
Rytoj Pažaislio vienuolyno kieme tie patys menininkai greta kitų kūrinių atliks fragmentų iš „Simono Bokanegros”. Publikos laukia vienas įspūdingiausių klasikinės muzikos renginių Lietuvoje.
„Įrašų savaitė Kaune buvo sunki, bet jaučiuosi labai laimingas. Turėsime puikų operos albumą, kuris primins mus ateities kartoms”, – dalijosi viešnagės Kaune įspūdžiais 50 metų D.Chvorostovskis.
– Šis albumas išsiskirs tarp kitų jūsų įrašų? – paklausiau solisto.
– Jis bus svarbiausias. Operos vis rečiau įrašinėjamos studijose, nes tai brangus ir komerciškai nelabai naudingas malonumas. Pastarąjį kartą šią operą įrašinėjau prieš daug metų.
O įdainuoti Simoną Bokanegrą man buvo ypač svarbu – seniai to laukiau. Tai vienas geriausių mano vaidmenų, mėgstu jį kurti scenoje.
Be to, įrašams pats rinkausi solistus – tai mano mylimiausi kolegos ir draugai, geriausi dabarties balsai.
Su B.Frittoli (ji įdainavo herojaus dukterį Ameliją. – Red.) esame atlikę šią G.Verdi operą daugybę kartų – Niujorko „Metropolitan Opera”, San Fransiske, kitur.
Veikalas mane suvedė ir su baritonu M.Caria, įrašiusiu Paolo partiją.
Iš įrašo nuostabiai skamba išskirtinio grožio S.Secco (Gabrielis Adorno) ir I.Abdrazakovo (Andrea Grimaldi) balsai.
Man taip pat patiko K.Smoriginas. Tai įdomus, perspektyvus dainininkas. Pakviečiau jį pasirodyti ir rytdienos koncerte.
– Ar Kaune neišsimušėte iš įprasto gyvenimo ritmo? Esate sakęs, kad dėl išvaizdos ir sveikatos stengiatės daug sportuoti – nuolat plaukiojate, bėgiojate, važinėjate dviračiu, kilnojate svarmenis ir štangą.
– Išsimušiau iš ritmo – Kaune nė karto nesportavau.
Paprastai aš darau tai rytais, o čia nuo ryto vyko įrašai. Stengiausi saugoti balsą. Tačiau atsigriebsiu už šias dienas.
Užtat po įrašų mums likdavo laiko pasivaikščioti po Kauną. Nemažai pamatėme. Tai ramus, gražus miestas.
– Kaip reaguodavo jus atpažinę lietuviai?
– Žmonės čia labai delikatūs. Vengia įkyriai rodyti dėmesį. O Rusijoje praeiviai vos pamatę pripuola autografų arba kartu fotografuotis. Jie nepaiso, nori tu to ar ne, ar turi tam laiko.
Branginu privatumą. Vis dėlto esu europietis.
Nelabai mėgstu būti dėmesio centre, dalyti autografus, kai nulipu nuo scenos. Tada esu paprastas žmogus.
– Iki šiol koncertus „D.Chvorostovskis ir draugai” rengėte Maskvoje ir Sankt Peterburge. Ar tiesa, kad Kaunas irgi taps nuolatine jų vieta?
– To pažadėti negaliu. Mūsų, artistų, gyvenime nėra nieko pastovaus, nors to galbūt norėtųsi. Tačiau tikiuosi lankytis Kaune dažnai, toliau bendradarbiauti su KMSO, kurį jau gerai pažįstu – drauge muzikavome ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Naująjį sezoną mūsų laukia bendri koncertai Vilniaus ir Rygos arenose, Taline.
– Rudenį su KMSO pradėjote minėti savo jubiliejų. Ar sukakčiai skirtas maratonas jau baigėsi?
– Tai užversti puslapiai. Pasirodėme su bičiuliais Sankt Peterburgo Žiemos stadione, Kremliaus rūmuose, Raudonojoje aikštėje Maskvoje.
Didžiulei auditorijai skirti koncertai daug prisideda prie klasikinės muzikos ir operos populiarinimo. Dėl to rengiu juos pats ir mielai priimu kolegų pasiūlymus pasirodyti jų programose.
Koncertuose „D.Chvorostovskis ir draugai” šiemet dalyvavo daug ryškių operos asmenybių – ir B.Frittoli, ir broliai Ildaras bei Askaras Abdrazakovai, Ramonas Vargasas, Jekaterina Gubanova.
Kas kartą stengiuosi kviesti vis kitus solistus. Tai vienas būdų plėsti operos auditoriją. Manau, šis menas populiarus tik tam tikruose sluoksniuose – norisi juo sudominti daugiau jaunimo, studentų.
– Kokius kūrybos puslapius dabar versite?
– Naują sezoną – nauji vaidmenys. Netrukus pirmą kartą gyvenime padainuosiu Jagą „Otele” Vienos valstybinėje operoje.
Po to aš vyksiu į Niujorką dainuoti „Rigolete”, kurį režisierius perkėlė į 7-ojo dešimtmečio Las Vegasą. Mano galva, tai nesąmonė. Tačiau būdamas profesionalas turiu pamėgti šį spektaklį.
Kiekvienąkart grįždamas į „Metropolitan Opera” jaučiu vidinį virpulį. Tai geriausias pasaulio teatras, sutraukiantis gabiausius artistus, muzikantus, režisierius, dirigentus.
Pažįstu turbūt kiekvieną šio teatro žmogų – nuo apsaugininkų ir scenos darbininkų iki choristų ir orkestrantų.
Tai tarsi mano šeima.
Kaune dirbti ne tik patogu, bet ir įdomu
Konstantinas Orbelianas
Dirigentas
„Su Kauno miesto simfoniniu orkestru susipažinome praėjusį rugsėjį rengdami koncertą „Žalgirio” arenoje. Jo įspūdžiai buvo patys geriausi, todėl ėmiau siūlyti kauniečiams kitus projektus.
Gerai pavyko ir mūsų bendras koncertas pagrindinėje Suomijos koncertų salėje „Finlandia”. Po to dar įrašėme Kaune su JAV tenoru L.Brownlee puikų G.Rossini kūrinių albumą, su I.Abdrazakovu – rusiškų arijų kompaktinį diską, kurio pristatymas vyks „Metropolitan Opera”.
Įrašyti „Simoną Bokanegrą” reikėjo pirmiausia dėl D.Chvorostovskio. Jis jau seniai dainuoja pagrindinį šios operos herojų. Įrašų ėmėmės ne dėl pinigų – dėl istorijos. Visi šio albumo solistai yra verti būti įamžinti jų mėgstamose operose. Tai istoriniai vardai.
Yra daug orkestrų, su kuriais galėčiau bendradarbiauti. Tačiau dirbti Kaune yra itin patogu: muzikantai čia imlūs, turintys darbo su vokalistais patirties, yra gera salė, malonios gyvenimo sąlygos. Naująjį sezoną tęsime projektus su įvairiais artistais.”
