Britų atlikėjas J.Dawsonas: „Repo muzikoje pasigendu melodijos, o sunkiojo metalo negaliu pakęsti“

Tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis „Tai – aš“ šiais metais spalio 14-20 dienomis Vilniaus mokytojų namų rengiamas jau vienuoliktą kartą. Kaip ir kasmet, festivalis pateiks naujovių: šiemet dainuojamosios poezijos gerbėjus suburs akcija „Bardų vilkikas“, Andriaus Kulikausko globojama dainuojamosios poezijos diskoteka, scenoje pasirodys naujų veidų iš svečių šalių. Tačiau vienas užsienio atlikėjas jau tapo festivalio puošmena – britų dainininkas, gitaristas, grigališkųjų giesmių giedotojas ir lūpinės armonikėlės virtuozas Julianas Dawsonas festivalyje „Tai – aš“ lankysis jau trečią kartą.

Britas J.Dawsonas festivalyje „Tai – aš“ lankysis trečią kartą.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo
Britas J.Dawsonas festivalyje „Tai – aš“ lankysis trečią kartą.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo
Daugiau nuotraukų (1)

Monika Baltrušaitytė

2013-08-26 15:34, atnaujinta 2018-03-01 17:56

Muzikinės karjeros J.Dawsonui galėtų pavydėti bet kuris muzikantas  - scenoje jis karaliauja daugiau nei trisdešimtmetį. Savo kūrybinį kelią pradėjęs bendradarbiaudamas su vokiečių įrašų studija „Can“, dabar jis varijuoja tarp folk-, pop-, bliuzo ir kantri stilių. Daugybę užsienio šalių aplankęs muzikantas gėrisi Vilniumi, prisimena geras festivalio akimirkas, atvirai dėsto nuomonę apie repo ir sunkiąją muziką ir dalina patarimus jauniesiems muzikantams.

- Tarptautiniame dainuojamosios poezijos festivalyje „Tai – aš“ dalyvaujate jau trečią kartą. Pasidalykite įspūdžiais iš ankstesnių festivalių. Kas patraukė jūsų dėmesį ir kokios akimirkos labiausiai įsirėžė atmintyje? - pasiteiravau J.Dawsono.

- Kai pirmą kartą sutikau dalyvauti šiame festivalyje, man tai buvo visiškai nauja patirtis. Buvo įdomu susipažinti su atlikėjais, atvykusiais iš šalių, kuriose niekada neteko lankytis, dainuoti dainas tomis kalbomis, kurių taip pat niekada neteko girdėti. Ir, žinoma, Vilnius labai gražus miestas!

- O kokią nuomonę susidarėte apie Lietuvą? Ar aplankėte ir kitus mūsų miestus?

- Iki šiol dar neturėjau galimybės atsidurti už Vilniaus ribų.

- Ką manote apie Lietuvos muzikinę kultūrą? Ar turite mėgstamų atlikėjų?

- Su lietuviška muzika dar nespėjau deramai susipažinti. Gediminas Storpirštis yra vienintelis atlikėjas, kurį šiek tiek pažįstu.

- Ko tikitės iš šių metų festivalio „Tai – aš“? Ar ketinate dalyvauti jame ir toliau?

- Šiame festivalyje visada smagu  dalyvauti, jei tik leidžia mano darbotvarkė. Nekantrauju sutikti senus draugus, susirasti naujų ir dar kartą išgirsti festivalio „Tai –aš“ himną.

- Esate vienas festivalio „Tai – aš“ himno autorių. Papasakokite apie jo atsiradimą.

- Nepamenu, ar buvau tas, kuriam šovė į galvą mintis, kad festivalis turi turėti savo himną, ar kas nors manęs paprašė jį sukurti. Ankstų rytą po tikrai ilgos nakties susitikau su G.Storpirščiu jo bute ir, kiek pamenu, abiem skaudėjo galvą. Norėjau, kad festivalio himnas būtų paprastas, dainuojamas ir lietuvių, ir anglų kalba. Labai džiaugiuosi, kad jis tapo festivalio tradicija.

- Jūs – patyręs muzikantas ir savo srityje pasiekėte labai daug. Kokios, jūsų nuomone, didžiausios klaidos, kurias daro jauni atlikėjai, norintys išgarsėti?

- Manau, kad televizijos kultūra paskleidė ligą, kuria užsikrėtė daugybė žmonių, o ypač – populiarumo siekiantis jaunimas. Televizija pasiglemžia ne tik muzikantus ir dainininkus. Kai pradėjau muzikuoti, norėjau tik groti ir būti muzikos pasaulio dalimi. Nei pinigai, nei didelis gerbėjų būrys manęs nevedė į priekį. Buvau įklimpęs. Vienintelis patarimas, kurį galiu duoti, yra toks: „Išlik savimi!“.

- Ar turite geros dainos receptą?

- Tokių receptų neturiu. Noriu, kad žodžiai būtų nuoširdūs ir stebinantys, o muzika įsimintina. Niekada nenorėjau skambėti kaip kas nors kitas.

- Kas atsiranda pirmiau: muzika ar tekstas?

- Skirtingai nei kiti atlikėjai, šioje srityje taisyklės neturiu. Būna visaip.

- Įkvėpimas. Tai netikėtas vėjo gūsis ar sunkaus darbo rezultatas?   - Kažkoks garsus žmogus yra pasakęs, kad didžiąją dalį įkvėpimo sudaro prakaitas ir sunkus darbas. Dažniausiai gera idėja yra dovana to, kas jas dalija, bet norint kad ta idėja virstų užbaigta daina, reikia smarkiai paplušėti.

- Daug laiko praleidžiate su šeima. Ar jūsų šeimos nariai taip pat yra muzikalūs?

- Turiu tris vaikus ir jie visi puikiai dainuoja. Mano sūnus yra puikus pianistas, o dvi dukterys groja gitara ir šiek tiek moka skambinti pianinu.

- Aplankėte daugybę užsienio šalių. Kurioje valstybėje geriausios dainuojamosios poezijos žanro sąlygos?

- Kiekviena šalis man yra skirtingas iššūkis, tačiau pastebėjau, kad amerikiečiai entuziastingai priima naujas dainas, atlikėjus ir tekstų kūrėjus.

- Jei galėtumėte uždrausti kokią nors muziką, kokia ji būtų? Kitaip tariant, kokia muzika jums nėra muzika?

- Nedrausčiau jokios muzikos. Jeigu kam nors patinka tokią muziką kurti, o kam nors smagu jos klausytis, tai pateisina bet kokį stilių. Jei jau atvirai, repo muzikoje pasigendu melodijos, o triukšmingos ir agresyvios muzikos, pavyzdžiui, sunkiojo metalo, tiesiog negaliu pakęsti.

- Kaip būtų galima patobulinti tarptautinį dainuojamosios poezijos festivalį „Tai – aš“?

- Paklauskite po šių metų festivalio!

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.