Režisierė A.Christlieb: tarp miestų, žanrų ir skirtingų tikrovių

Naujausia režisierės Angelos Christlieb dokumentinė juosta „Nuoga opera“ pasakoja apie sunkiai sergantį turtuolį Marcą. Jis gyvena keliose paralelinėse tikrovėse: Liuksemburge bei savo paties susikurtame pasaulyje. Tas pasaulis sudėliotas iš aistros epizodų, meilužių nuotraukų, kelionių tarp miestų ir operos "Don Žuanas" fragmentų.

Daugiau nuotraukų (1)

Simona Žemaitytė

Sep 12, 2013, 1:45 PM, atnaujinta Feb 22, 2018, 7:01 AM

Rugsėjo pabaigoje režisierė pati pristatys filmą Vilniaus tarptautiniame dokumentinių filmų festivalyje (VDFF).

Plati ne tik filmo, bet ir režisierės A.Christlieb kūrybinė geografija. Kurį laiką ji gyveno ir kūrė Niujorke, dirbo Jono Meko antologijos filmų archyve. Dabar ji migruoja tarp Vienos ir Berlyno.

- Pažiūrėjusi jūsų filmą iškart pamaniau, kad studijavote menus, o ne kiną...

- Studijavau eksperimentinius menus. Man nepatinka, kai kūrėjams klijuojamos etiketės. Tai - viena priežasčių, kodėl iš Berlyno persikėliau gyventi į Vieną. Vokietijoje visuomet jaučiau, kad žmonėms labai svarbu tave priskirti vienai ar kitai kategorijai.

Dokumentikos režisiere buvau pakrikštyta sukūrusi vos vieną dokumentinį filmą. Austrija mažesnė, viskas čia kur kas labiau susipynę. Mane domina menas, tačiau esu ir kino kūrėja.

- Koks buvo jūsų kelias dokumentikos link?

- Viskas prasidėjo Niujorke. Dirbau Antologijos filmų archyvo kasoje. Kasdien stebėjau žmones, besirikiuojančius prie kasų tam, kad pažiūrėtų filmus. Pradėjau juos filmuoti. Taip atsirado mano pirmasis dokumentinis filmas  „Kinomanija”.     - Filmas „Nuoga opera“ – dokumentikos hibridas. Pastatyminės scenos, ištraukos iš vaidybinio filmo... Kas jums yra dokumentika? - Tikrove dokumentikoje netikiu. Kurį laiką montavau žinias televizijai ir gerai žinau, kad tai  nėra tikrovė. Filmas yra toks, koks yra, nes jį statydami mes žaidėme su tikrove. Filmo herojus yra realiai egzistuojantis žmogus, tačiau jis pats iš savęs kuria herojų, meninę figūrą. Pasakojimas yra tikro ir išgalvoto mišinys. Man labai patiko tuo žaisti.

- Kaip sutikote pagrindinį filmo herojų – sunkiai sergantį ir itin manieringą turtuolį Marcą?

- Filmas pats pas mane atėjo. Prodiuserė atsiuntė filmo aprašymą, scenarijus jau buvo parašytas. Perskaičiusi aprašymą pagalvojau: „Oho, niekada nesu girdėjusi panašios istorijos.”

 Dekadentinės Marco gyvenimo scenos ir meilės paieškos atrodė labai neįprastos. Žinojau, kad kurdami filmą galėsime eksperimentuoti, nes televiziniai standartai nesibrovė į kūrybinius procesus.   - Filmo scenos primena vaidybinį kiną. Kiek filme jūsų ir kiek jūsų herojaus režisūros?  

- Taip, filme daug pastatyminių scenų. Kartais bandydavau jas sugriauti ir į situacijas įnešti nekontroliuojamų tikrovės elementų. Tačiau filmas buvo surašytas scenarijuje, daugelis idėjų kilo pačiam juostos herojui. Marcas filme vaidino patį save. Tačiau kai kurie dalykai filmuojant vyko organiškai. Tuos momentus bandžiau išsaugoti montuodama filmą. Markas norėjo absoliučios kontrolės, o aš bandžiau tai apeiti.   - Kas kūrybiniame procese buvo įdomiausia jums?

- Pats filmo herojus, nors su juo dirbti nebuvo lengva. Manau, tai atsispindi ir filme. Jis – absoliučiai nerealistiška būtybė. Mane visuomet domino istorijos, kurių herojai bando pabėgti iš vieno pasaulio į kitą. Marcas gyvena keliose paralelinėse tikrovėse: operoje bei savo paties „rašomoje“ istorijoje. Tačiau nei viena, nei kita neturi labai daug bendra su tikrove. Jis susitapatinęs su Don Žuanu, į kurį išties nėra panašus. Marcas serga, jis vos gali pajudėti.

 - Koks jūsų asmeninis ryšys su ta opera?

- Aš niekuomet nebuvau labai didelė operos gerbėja. Tačiau Don Žuano pasakojimas aktualus, atspindi tai, kaip veikia mūsų visuomenė,  jį galima išversti į daugelį sistemų. Pamilau šią operą. Tai pasakojimas apie vyrą, turintį absoliučią galią bet ką suvilioti, galintį daryti tai, ką nori. Marcą labiausiai žavėjo vieno žmogaus charizma ir galia paveikti kitus žmones.   - Ar Markas turi tokią galią, kokią nori turėti?   - Jis bando, mėgina žaisti žmonėmis, tačiau visiškos galios neturi. Pavyzdžiui, savo paties meilės istorijose...   - Filmo vaizdai labai tapybiški, juose daug geometrijos. Kieno tai nuopelnas?   - Mano operatoriaus. Jam patinka vaizdai, primenantys paveikslus. Filmuojant visuomet naudojome stovą. Markas negali daug judėti, jis gana statiška figūra, tad nusprendėme, kad filmo vaizdai taip pat turi būti ne pernelyg dinamiški.

- Filme matome ištraukų iš vaidybinio filmo...   - Džiaugiuosi, kad radau tą filmą. Jo vaizdai labai panašūs į tuos, kuriuos sukūrėme mes. Marcui ta juosta taip pat labai patinka.

- Ar dokumentika keičiasi?   -Tikiuosi, kad taip. Man daug įdomiau dalyvauti festivaliuose, kuriuose rodoma ne vien dokumentika. Kinta visos kūrybos formos, nes menininkai ir režisieriai turi daug daugiau laisvės daryti tai, ką nori. Vaidybinis kinas tampa vis panašesnis į dokumentiką (nes reikia filmuoti pigiai ir greitai), o dokumentika tampa vis labiau vaidybinė.

- Kokios  pagrindinės dokumentikos režisieriaus užduotys?   - Sudėtingas klausimas. Priklauso nuo filmo projekto. Manau pagrindinė režisieriaus užduotis – padėti atsiskleisti žmonių fantazijai ir erdvėms tarp skirtingų tikrovių...   - Kaip pasakojate savo istorijas?   -Visuomet mąstau apie vaizdą arba vaizdų struktūrą. Dažniausiai vadovaujuosi intuicija, o ne žiniomis.

- Ar kada apima jausmas – kad nebeturite idėjų?

- Jokiu būdu. Greičiau atvirkščiai – visoms joms įgyvendinti nepakanka laiko ir kantrybės (sulaukti finansavimo).   - Ar jums labiau patinka dirbti vienai , ar su komanda?   - Su komanda. Viskas vyksta dvigubai greičiau ir toks procesas kur kas įdomesnis.   - Dirbote Antologijos filmų archyve, sutikote daug lietuvių. Kaip įsivaizduojate Lietuvą?

- Neįsivaizduoju. Leisiu sau nustebti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.