Parlamentaras V.Juozapaitis stoja į kultūros darbuotojų gelbėtojų gretas ir moko kultūros ministrą nuoseklumo

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Vytautas Juozapaitis, besąlygiškai pritardamas kultūros ministro Šarūno Biručio pareiškime išsakytoms mintims dėl kultūros darbuotojų neatidėliotino finansinės padėties gerinimo, atkreipia dėmesį, kad pasirinkta retorika ir veikimo būdas daugiau primena prasidėjusį prezidentinių rinkimų vajų nei realų rūpinimąsi jo kuruojamos sistemos darbuotojais. Pasak parlamentaro, būdamas nuoseklus, ministras Š.Birutis turėtų įvardyti priežastis ir atsakingus asmenis, kurie trukdo įgyvendinti dar praėjusių metų gruodį priimtą XVI vyriausybės programą, kurios viena prioritetinių krypčių buvo paskelbta kultūra.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Sep 24, 2013, 3:38 PM, atnaujinta Feb 21, 2018, 8:50 PM

„Kita vertus, toks vieno ministro viešas pareiškimas iliustruoja Vyriausybės neveiksnumą bei valdančiosios koalicijos bendros politikos nebuvimą“, - sako Seimo narys.

V.Juozapaitis ragina premjerą Pirmininką Algirdą Butkevičių, tiesiogiai atsakingą už Vyriausybės programos vykdymą, išgirsti kultūros sistemos darbuotojų pagalbos šauksmą ir nedelsiant rasti galimybę bent minimaliai padidinti žmonėms atlygį už darbą, be kurio Lietuvos valstybė ilgainiui gali prarasti savo tapatybę. Jokia nepriklausomybės forma be kultūrinės tapatybės neįmanoma.

Pirmadienį Vyriausybei įteiktas kultūros ministro Š.Biručio ir Lietuvos kultūros asociacijų raginimas neatidėliotinai spręsti pačią opiausią - atlyginimų kėlimo kultūros darbuotojams problemą.

„Tai paskutinė galimybė išsaugoti Lietuvą kaip valstybę saugančią ir plėtojančią savo kultūrą bei tradicijas. Kovodami už nepriklausomybę, pirmiausia norėjome džiaugtis savo didinga istorija ir kultūra, kurią visoje Lietuvoje puoselėja kultūros darbuotojai. Kultūros darbuotojų genocidas šalyje, neįvertinant jų darbo - didžiausia klaida, kurią reikia kuo skubiau atitaisyti“, - sako Š.Birutis.

Pasak ministro, Lietuvos kultūros darbuotojai regionuose užtikrina kultūros prieinamumą ir sklaidą, todėl būtina išsaugoti šiuos darbuotojus, o už jų darbą turi būti atsiskaityta atitinkamai. Be to, kultūros darbuotojai dirba socialinį darbą, netiesiogiai užtikrina jaunų žmonių nusikalstamumo ir žalingų įpročių prevenciją, taip pat kūrybiškumą ir dirba su neformaliuoju ugdymu, mokymusi visą gyvenimą, užtikrina tradicijų tęstinumą ir mėgėjų kūrybinių dirbtuvių egzistavimą, Lietuvos kultūros, istorijos, tradicijų, tapatybės išsaugojimą ateities kartoms.

Raginime Vyriausybei įvardijamos svarbiausios priežastys, kodėl reikia kelti atlyginimus kultūros darbuotojams. Šalies savivaldybių kultūros įstaigose dirbančių kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokestis yra pats mažiausias, palyginti su kitais sektoriais. Atlyginimų atotrūkis sąlygoja kultūros darbuotojų migraciją į kitus sektorius. Kultūros sektorius su mažais atlyginimais tampa nepatrauklus jaunimui (vidutinis savivaldybių bibliotekose dirbančių kultūros darbuotojų amžius - 49 metai, muziejininkų ir kultūros centrų darbuotojų savivaldybėse amžiaus vidurkis - 53,5 metai), didelė jaunų specialistų kaita. Tokia situacija grėsmingai didina ir kitas problemas - išyra mėgėjų meno kolektyvai, kyla grėsmės ir į UNESCO reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įrašytos Dainų šventės išsaugojimui ir tęstinumui.

Bibliotekininkų draugijos duomenimis, 2012 m. Lietuvoje sumažėjo ir bibliotekų, ir jų darbuotojų, nors 45 proc., arba kas antras šalies gyventojas, naudojosi bibliotekų paslaugomis. Bibliotekos pritraukė beveik 1,4 mln. vartotojų, jose apsilankyta per 25,5 mln. kartų. Tai rodo, kad bibliotekos yra informacijos ir kultūros traukos centrai.

Lietuvos muziejų asociacijos duomenimis, šalies muziejuose dirba apie 900 specialistų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ilgametę darbo patirtį. Daugelio jų atlyginimai tesiekia 1185-1200 litų atskaičius mokesčius. Nuo 2013 m. sausio 1 d. padidinus minimaliąją mėnesinę algą iki 1000 Lt, pagrindinių muziejų specialistų atlyginimai priartėjo prie šių įstaigų techninių darbuotojų (valytojų, darbininkų, sargų) atlyginimų.

Kultūros ministerija atliko parengiamuosius darbus, tačiau Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu patvirtinta Kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčio didinimo 2009-2011 metų programa dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių nebuvo vykdoma.

Premjero birželio 10 d. potvarkiu sudaryta darbo grupė pasiūlė parengti kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčio didinimo 2014-2016 m. programą, kuria siekiama didinti kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokestį, ypatingą dėmesį skiriant mažiausiai uždirbančių darbo apmokėjimo didinimui, priartinant jį prie pedagogų darbo apmokėjimo.

Šios programos uždavinys - per trejus metus pasiekti, kad mažiausiai uždirbančių kultūros ir meno darbuotojų minimalus mėnesinis darbo užmokestis būtų ne mažesnis kaip 1732 Lt, o kitų darbuotojų darbo užmokestis padidėtų vidutiniškai 45 proc.

Programoje numatyta 2014 -2016 metais kasmet didinti finansavimą darbo užmokesčiui 2 bazinės mėnesinės algos (toliau - BSI) dydžiais kiekvienam kultūros ir meno darbuotojui (minimali tarnybinių atlyginimų koeficientų riba šiuo metu yra MMA). Per 3 metus minimalus tarnybinių atlyginimų koeficientas išaugtų nuo 1000 Lt iki 1732 Lt, tai pareikalautų papildomų valstybės biudžeto asignavimų po 49 mln. Lt kasmet;

Nuo 2015 m. sausio 1 d. kultūros ir meno darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientai (teisinė bazė) didinami vidutiniškai 38 proc., t.y. statistiniu vidutiniu atotrūkiu.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.