Lietuvių menininko instaliacijai Diuseldorfe skirta erdvė - visai šalia itin populiarios garsaus JAV skulptoriaus Alexanderio Calderio (1898-1976) parodos „Avangardas judesyje“.
Ventiliatoriai ir tikras vėjas
Ž.Kempino parodą Diuseldorfe sumanė vokiečių kuratoriai, pamatę lietuvio kūrinį „Tūba“ Lietuvos paviljone 2009 metų Venecijos bienalėje.
Reikjaviko muziejaus direktorių Hafthorą Yngvasoną suintrigavo buvusios Lietuvos kultūros atašė Islandijoje, Danijoje ir Norvegijoje Lianos Ruokytės pasiūlymas pristatyti šiuolaikinį lietuvių meną Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai proga.
H.Yngvasonas pasinaudojo proga susipažinti su Lietuvos šiuolaikinio meno kontekstu ir pats atskrido į Vilnių atsirinkti menininkų. „Vartuose“ surengtame susitikime daugiau nei dešimt galerijos autorių pristatė svečiui savo kūrinius ir idėjas. Matyt, apsispręsti nebuvo lengva, nes tik grįžęs į Reikjaviką H.Yngvasonas pranešė, kad islandų publikai norėtų pristatyti Niujorke gyvenančio Ž.Kempino ir vilniečio T.Martišauskio kūrinius.
Pamatęs, kokią erdvę parodai jam siūlo Reikjaviko muziejus, Ž.Kempinas sumanė joje pristatyti ne vieną „Fontaną“, o visą iš tokių kūrinių sudėliotą instaliaciją.
Jo paroda susižavėję islandų menotyrininkai ventiliatorių judinamų vaizdo juostelių pripildytą erdvę apibūdino kaip juostos kultūros ilgesiu dvelkiantį peizažą.
Pirmieji parodos lankytojai, tarp kurių buvo nemažai Islandijoje gyvenančių lietuvių, negailėjo gerų žodžių menininkams. Tuo metu lietuviai stebėjosi ledo ir ugnies šalies kasdienybe. „Vartų“ bendraturtė Laura Rutkutė pasakojo, kad pirmasis malonus netikėtumas jai buvo islandų virtuvė. Galerininkę sužavėjo gardžių žuvų gausa ir drąsūs labai skirtingų produktų deriniai.
Tačiau tokio stipraus vėjo, kuris pasitiko Reikjavike ir lydėjo trumpose ekskursijose po šalį, L.Rutkutė prisipažino nesitikėjusi. „Viena lietuvaitė užsiminė, kad kartais važiuojančią mašiną vėjas tiesiog nupučia nuo kelio. O per vieną ekskursiją ir savo akimis pamatėme į šalikelę nublokštą ir sutraiškytą mašinos priekabą - namuką ant ratų. Matyt, žmonės važiavo atostogauti“, - prisiminė L.Rutkutė.
Nutarė padirbėti Islandijoje
Ž.Kempiną, nusprendusį dviračiu, savo mėgstama transporto priemone, patyrinėti Islandiją, sužavėjo atšiaurus šios šalies grožis ir sudėtinga trasa.
Net ir keliaudamas su patyrusiu gidu jis neišvengė įvairių problemų. Tačiau maratoną per uolas ir paupius paįvairino neįprastos poilsio valandėlės - panirus šiltoje versmėje laikas tarsi sustodavo.
Nenuostabu, kad savo studijoje Niujorke labiausiai mėgstantis darbuotis menininkas mielai priėmė pasiūlymą kitais metais porą mėnesių padirbėti vienoje Islandijos menininkų rezidencijų. Ž.Kempino manymu, ši šalis - puiki vieta kūrybai.
Lietuvių menininko instaliacija „Fontanai“ Reikjaviko muziejuje puikiai derėjo ir su kolegos T.Martišauskio paroda, ir su tą pačią dieną atidaryta 1975-1990 metais sukurto Islandijos vaizdo meno paroda.
Santūrūs T.Martišauskio kūriniai Reikjavike žiūrovams priminė Islandijos peizažo fragmentus. Balta ir juoda spalvos, į uolos gabalą panaši skulptūra ir jos kopijos, sukurtos vaizdo, garso bei grafikos priemonėmis, patiko ir meno žinovams, ir vaikams.
Teko taikytis prie žiūrovų
Kaip ir islandiški „Fontanai“, ilgesiu dvelkia ir Šiaurės Vestfalijos meno rinkinio muziejuje Diuseldorfe Ž.Kempino įrengtas „Tamsus kambarys“. Tik šįkart prisimenami ne tik vaizdo juostų karaliavimo laikai, bet ir fotojuostos, senoviniai fotografijų ryškinimo ritualai. Didžiulė tamsi salė apšviesta raudonai. Šviesa atsispindi ir nuo joje sustatytų metalinių konstrukcijų, ir nuo juodai dažytų grindų.
Kūrinys primena raudonoje šviesoje skendinčias senovines fotostudijas. Ž.Kempinas pabrėžė, kad mėgsta kurti situacijas, kuriose žmonės susiduria su įprastais ir banaliais dalykais, tačiau užmiršta, į ką iš tiesų žiūri.
„Toje tamsoje iš pradžių būna baugu. Kai įeini - nieko nematai, kol po truputį prie tokio apšvietimo pripranta akys. Tada su kiekvienu žingsniu vis drąsiau gali nardyti po metalinių kojų labirintus. Po kiek laiko jau įpranti vaikščioti už nieko neužkliūdamas, pastebi ir viename salės krašte ištemptas juosteles“, - įspūdžiais dalijosi L.Rutkutė.
Ž.Kempinas planavo, kad ši instaliacija užpildys visą salės erdvę. Tačiau muziejaus kuratoriai paprašė palikti šiek tiek laisvos vietos, kad kūrinį galėtų apžiūrėti ir neįgalūs žmonės su vežimėliais.
Lietuvių menininko ir A.Calderio parodų kaimynystė Diuseldorfe - neatsitiktinė. Ž.Kempino kelias į tarptautinę meno sceną prasidėjo nuo 2008 metais pelnytos A.Calderio premijos ir galimybės padirbėti menininkų rezidencijoje, įrengtoje A.Calderio dirbtuvėje Prancūzijoje.
Ten jis sukūrė garsiąją „Tūbą“, kurią „Vartų“ galerija sėkmingai pristatė 2009 metų Venecijos bienalėje.
Ž.Kempino kūriniai ne pirmąsyk rodomi šalia garsiausių XX a. menininkų darbų. Birželio mėnesį didelė lietuvio retrospektyva „Lėta eiga“ buvo surengta Bazelio Jeano Tinguely muziejuje.
