Atrodo, kad norint lošti aukščiausiojoje džiazo lygoje reikia kurti vis sudėtingesnius projektus ir griebtis net sunkiai protu suvokiamos raiškos.
Laimė, kai tokie projektai dera su aukščiausiais meno standartais. Spalio 9–13 d. „Piano.lt” salėje ir Rusų dramos teatre vykusiame festivalyje „Vilnius Jazz” buvo ne vienas toks darbas.
Improvizavo balso akrobatas
Šveicarų grupės „Hildegard Lernt Fliegen” lyderis ir vokalistas Andreas Schaereris „Vilnius Jazz” scenoje įkūnijo tiek daug personažų ir atliko šitiek užduočių, tarsi jo galvoje būtų įmontuotas kompiuteris.
Šis balso akrobatas neįtikėtinai improvizavo savo sufantazuota kalba iš pavienių garsų, raidžių, skiemenų, muzikinių frazių, buitinių ir triukšmo garsų, kūrė mizanscenas, imitavo instrumentus, režisavo kitų grupės narių solo bei ansamblinius numerius.
Pašėlęs koncerto tempas panaikino ribą tarp spontaniškų ir surepetuotų scenų – buvo sunku suvokti, kas lemia įvykių seką, neleidusią publikai nė akimirkos atsikvėpti nuo tobulai sustyguoto stilistinio chaoso.
Kad viskas gerai apgalvota, liudijo ir grupės sceninis įvaizdis – retro kostiumėliai ir aksesuarai, visų vienodi stilingi bateliai.
„50 proc. mūsų programos yra laisvas muzikavimas, tiek pat – griežtai valdomas. Tos dvi sferos žaibiškai kaitaliojasi – taip susidaro energijos išlydis”, – aiškino visų kompozicijų autorius A.Schaereris.
Tikra festivalio sensacija tapęs vokalinių triukų meistras atskleidė klausantis daug klasikinės muzikos – ypač Igorio Stravinskio ir György Ligeti.
Smagus „Hildegard Lernt Fliegen” šou neturėjo nieko bendra su cirku, vis užklystančiu į sostinės džiazo scenas.
Smagiai maustė klausytojus
Genialiai tarp spontaniškumo ir savikontrolės festivalyje laviravo ir prancūzų kompozitoriaus, pianisto Andy Emlerio „MegaOctet”, pristatęs spalvomis ir gyvybe žaižaruojantį projektą.
Rinktiniai šio ansamblio improvizuotojai stulbino gebėjimu sulydyti aukštąjį džiazo pilotažą su klasikiniu mąstymu ir muzikalumu.
Koncertas svaigino solistų pasažais, kone impresionistiniu mėgavimusi garsais ir ištirpo kaip susapnuotas miražas. Retai būna tokia pilnatvė, kai neturi ko paklausti autoriaus – viskas pasakyta muzika.
Tiesa, maestro A.Emleris kurstyte kurstė įminti vieną mįslę. Kaip joks kitas grupės lyderis pasaulyje jis sėdėjo prie fortepijono savo muzikantų užnugaryje!
Menininkas paaiškino taip priverčiantis kompaniją labiau sutelkti dėmesį į muziką. „Tai veikia!” – džiūgavo A.Emleris.
Gal pajuokavo? Juk visą vakarą smagiai maustė publiką. Tai programos kūrinių tonacija nuobodi, tai prancūzai jo muzikos neleidžia ir neperka – lietuviai, gelbėkite!
Ir pagelbėjo: nušlavė nuo prekystalio atsivežtus naujausius grupės albumus.
Muzikos ir teksto dermė
Kad atsiranda projektų, kuriems reikia ypatingų klausytojų įgūdžių, parodė Briuselio džiazo orkestras „Graphicology”.
Jį galėjo įvertinti tik tie, kurie greitai skaito angliškus tekstus, kupinus žargono ir neišverčiamų sodrių posakių! Muzika čia atliko ne pagrindinį vaidmenį.
Sakyčiau, svarbesnės buvo labai asmeniškai tekstu ir belgo Philipo Paquet piešiniais pasakojamos istorijos apie kertines džiazo asmenybes Charlesą Parkerį, Louis Armstrongą bei kitas, taip pat bliuzo ir džiazo ištakas. Muzika meistriškai kūrė to laiko aromatą.
Tokį šiltą, spinduliuojantį meile džiazui projektą galėjo sukurti tik tikri džiazo fanatikai. Būtų sveika jį parodyti Lietuvoje dar kartą, kad ir klasikinės muzikos festivalyje.
Žada įamžinti koncertą
Palyginti su minėtais, kiti dideli „Vilnius Jazz” kolektyvai atrodė blankokai.
Publika prie festivalio favoritų dar priskyrė įdomias muzikos vizijas pateikusius JAV gitaristą Davidą Fiuczynski, jauną slovėnų pianistę Kają Draksler, Vladimiro Čekasino ir Vladimiro Tarasovo duetą.
Iš kamerinių ansamblių ypač įspūdingai pasirodė saksofonininkas Liudas Mockūnas ir JAV būgnininkas Wiliamas Hookeris, dviese muzikavę pirmąkart.
Kaip reta nuoseklus ir kartais net poetiškas L.Mockūnas meistriškai praplėtė W.Hookerio galingo būgnijimo užtvindytą erdvę.
„Gerai supratome vienas kitą. Jaučiuosi pakylėtas, – kalbėjo vienas novatoriškiausių savo kartos būgnininkų W.Hookeris. – Man buvo sudarytos visos sąlygos parodyti tai, ką geriausiai moku.
Tik trečią kartą grojau su europiečiu, bet neturėjau dėl to persiorientuoti – jūsų muzikantai pažįsta mano ir Amerikos muziką. Tikiuosi nuo šiol daugiau groti šioje pasaulio pusėje.”
Tris naujausius W.Hookerio albumus išleidusi lietuviška kompanija „NoBusiness Records” žada įamžinti ir dueto koncertą.
Išdalyti tradiciniai festivalio prizai
Vakar sostinės Rusų dramos teatre apdovanoti „Vilnius Jazz” festivalio ir 8-ojo „Vilnius Jazz Young Power” konkurso laureatai.
Bendrovės „A’Cappella” įsteigtą „Vilnius Jazz 2013” prizą „Už nuopelnus Lietuvos džiazo kultūrai” pelnė saksofonininkas, kompozitorius ir pedagogas V.Čekasinas, tapęs 10-uoju šio apdovanojimo laureatu.
Didysis „Vilnius Jazz Young Power” konkurso prizas atiteko Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kolektyvui „R.A.D.D.” (D.Petreikis, R.Jackūnas, A.Isojanas ir D.Razmus). Jis taip pat paskatintas už lietuviškos temos aktualizavimą.
Geriausiu konkurso instrumentininku pripažintas grupių „R.A.D.D.” ir „Kaff” saksofonininkas D.Petreikis. „R.A.D.D.” ir „Legentet” kontrabosininkas A.Isojanas apdovanotas prizu už patikimą boso pagrindą.
