Kinų kompozitoriaus Tan Duno Koncertas popieriui ir orkestrui, kurį „Gaidos” atidaryme atliko Martino Uozuolinio diriguojamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir Beibei Wang, – unikalus kūrinys. Jį Tan Dunas rašė tyrinėdamas popieriaus savybes, gamybos technologiją. Iki tol pasaulyje niekas nebandė jungti simfoninio orkestro ir popierinių instrumentų skambesio.
Koncertas priminė ritualą
Beveik visi popieriniai objektai Kongresų rūmų scenoje, tarp kurių penktadienio vakarą kaip elfas skraidė batelius užkulisiuose palikusi Beibei, buvo pagaminti paties Tan Duno ir solistės. Tačiau viešnia neapsiėjo ir be lietuvių pagalbos – „Gaidos” savanoriai pagamino jai būgnus popieriumi apvynioję kartono dėžes.
Plėšomo, glamžomo, kratomo, pučiamo, liečiamo perkusinėmis lazdelėmis, šluotele ir rankomis popieriaus garsai egzotiškai papildė kiniškų motyvų kupiną Tan Duno Koncerto partitūrą.
Beibei Wang grojo mažais ir dideliais popieriaus lakštais, juostomis, dėžėmis, suktuku, kiniška vėduokle ir skėčiu, improvizavo kartono vamzdžiu – net pusšimtis skirtingų popieriaus rūšių instrumentais.
Solistei padėjo perkusininkai Gediminas Mačiulskis ir Sigitas Gailius. Orkestras muzikavo ne tik instrumentais, bet ir gaidų lapais. Beibei plastiškais judesiais scenoje kūrė savotišką performansą, ritualą. Kūrinio teatrališkumą paryškino ir prožektorių šviesų žaismas.
„Atlieku šį Koncertą savo stiliumi, nors muzika tiksliai užrašyta, išskyrus mano solines kadencijas, – aiškino solistė. – Šiuo metu dažniausiai pasaulyje atlieku Tan Duno muziką. Groju visą jo organinės muzikos trilogiją – Vandens, Popieriaus ir Keramikos koncertus.”
Sulaukia ir pasipiktinimo
Klausytojai karštai plojo Beibei. Anot solistės, taip būna ne visada.
„Sulaukiu įvairiausios klausytojų ir kritikų reakcijos – nuo susižavėjimo iki pasipiktinimo. Net Kinijoje žmonės kartais nesupranta, ką išdarinėju scenoje. O juk popierius kinams turi svarbią simbolinę reikšmę”, – kalbėjo klasikinės perkusijos studijas baigusi muzikė.
Pasak Beibei Wang, senovės Kinijoje popierius padėdavo užmegzti ryšį su mirusiųjų pasauliu – vilkėdami popieriniais drabužiais ir grodami popieriumi žmonės kreipdavosi į mirusiuosius.
„Dabar, skaitmeniniame amžiuje, nesusimąstome, koks svarbus buvo popieriaus vaidmuo civilizacijos ir kultūros istorijoje.
Tan Duno Koncertas – gera proga žmonėms tai priminti”, – sakė Beibei Wang.
Idėja – iš vaikystės
Tan Dunas plačiai pasaulyje atliekamo savo organinės muzikos ciklo atsiradimą sieja su vaikystės potyriais.
„Užaugau Kinijos kaime supamas ritualinės muzikos ir operos, o ne Vakarų klasikos.
Aš gaminausi instrumentus iš popieriaus, dainavau akompanuojant vėjui ir mušdamas ritmą į keraminius daiktus. Šie atsiminimai tapo kūrybos impulsu”, – atskleidė Tan Dunas.
Anot Tan Duno, gamtos ir klasikinės muzikos, senovės ir modernumo sąveika turėtų pritraukti į koncertų sales naujos publikos.
Gros ir žindukais
„Gaidos” dėmesio centre – muzikinis ir instrumentinis teatrai, intriguojantys išraiškos įvairove, skatinantys keisti muzikos klausymo įpročius.
Sekmadienį švedų perkusininkų grupės „Kroumata” programoje Šiuolaikinio meno centre muziką papildė šokio plastika. Atlikdami R.Wallino kūrinį „Scratch” muzikantai grojo balionais.
Pirmadienį Šiuolaikinio meno centre ansamblis „El Cimarron”, atlikdamas M.Kagelio kūrinį „Dressur”, pasitelks per 50 muzikinių ir nemuzikinių instrumentų, kurs muziką iš teatrinių garsų ir teatrą iš muzikinių.
Antradienį „Menų spaustuvėje” teatro ir muzikos ribas tyrinės prancūzų trupė „Theatre des Bouffes du Nord Paris”. Ji atliks M.Kagelio ironišką „Repertuarą”. Čia įprastus instrumentus keis žalvario lakštai, polistireno kamuoliukai, kūdikių žindukai, naktipuodžiai, klizmos.
