Iš bibliotekos fondų iškelti rankraštiniai ir spausdintiniai dokumentai, liudijantys Brastos Biblijos pasirodymo aplinkybes ir pristatantys kitomis kalbomis išleisto Šventojo Rašto pavyzdžius.
Prireikė 10 tūkst. auksinių
Prieš 450 metų, 1563-iųjų rugsėjo 4 d., kunigaikščio Mikalojaus Radvilos Juodojo (1515–1565) Lietuvos Brastoje įsteigtoje pirmojoje LDK lotyniškojo šrifto spaustuvėje buvo išleistas Biblijos vertimas lenkų kalba. Tai pirmoji lenkiška evangelikų Biblija ir pirmoji Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Šventojo Rašto laida šnekamąja kalba.
LDK kancleris ir Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila Juodasis šešerius metus trukusiems Biblijos parengimo darbams ir leidybai skyrė 10 tūkstančių auksinių.
Buvo sutelktos nemažos tarptautinės intelektinės lietuvių, lenkų, Lietuvoje ir Lenkijoje gyvenusių prancūzų ir italų evangelikų pajėgos. Biblijos vertimas iš hebrajų, graikų kalbų, pasitelkiant ir lotyniškus tekstus, vyko kalvinistų centre Pinčuve (Lenkija).
Dirbo ir dailininkai
Radvilų Biblija – fenomenalus LDK politinės minties ir knygos kultūros reiškinys, nulemtas naujųjų laikų visuomenės gyvenimo ypatumų: tolerancijos ir atvirumo naujovėms. Knygos pratarmėje pažymima, kad „naujuoju leidimu siekiama pakloti pagrindą krikščionių edukacijos programai, kurios esmę sudaro individualus Šventojo Rašto skaitymas“.
Ši Biblija buvo pirma tokia puošni ir ypač gausiai iliustruota Lietuvos knyga. Ji laikoma vienu įspūdingiausių XVI a. knygos meno paminklų. Gotiškuoju šriftu išspausdintas Biblijos tekstas iliustruotas puikiais medžio raižiniais, o antraštinis puslapis papuoštas simboliniu Pažinimo medžiu.
Dalis Senojo Testamento iliustracijų – skoliniai iš kitų Biblijos leidimų, o kitos – originalūs darbai, kuriuos specialiai šiam leidiniui sukūrė puikūs dailininkai.
Sūnus degino tėvo leidinius
1563 m. pasirodžiusi Radvilų Biblija tapo reikšmingu įvykiu, paveikusiu tolesnę LDK ir viso regiono įvairiakalbės raštijos raidą. Išleista pirmaisiais Livonijos karo metais, ji bylojo ir apie kultūrinę visuomenės potenciją, didelę jos kūrybinę galią.
Paradoksalu, bet Radvilų Biblija kiek vėliau tapo ir viena labiausiai naikinamų knygų. Po Mikalojaus Radvilos Juodojo mirties jo vaikai, jėzuitų skatinami, atsivertė į katalikybę.
Vyriausias sūnus Kristupas Radvila Našlaitėlis (1549–1616) uždarė spaustuvę Brastoje ir naikino joje leistas reformatų knygas.
Kristupas Radvila Našlaitėlis net supirkinėjo iš žmonių Radvilų Bibliją ir viešai ją degino. Stengdamiesi, kad būtų sunkiau šį leidinį atpažinti, reformatai išplėšdavo titulinį ir kitus puošnius knygos puslapius. Todėl dabar archyvuose nelengva rasti nenukentėjusių Radvilų Biblijos egzempliorių.
Vrublevskių bibliotekoje saugomos penkios Biblijos, iš jų tik viena yra beveik pilna: trūksta vieno lapo pratarmėje ir vieno pabaigoje.
Radvilų Biblijos jubiliejui skirta paroda Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje veiks iki lapkričio 15 dienos.