A.Žlabys, nuo mažumės atsiskleidęs kaip neeilinių gabumų ir intelekto vaikas, baigęs M.K.Čiurliono menų gimnaziją 1994 m. išvyko studijuoti į JAV. 2003 m. laimėjo Tarptautinį Klivlando pianistų konkursą. „The Cleveland Plain Dealer“ kritikas tąkart pianistą pavadino „nuostabios technikos ir romantinio temperamento virtuozu, kuris grojo kaip tikras didžiųjų XX a. fortepijono meistrų tradicijų paveldėtojas“, o „The Philadelphia Inquirer“ rašė, kad „A.Žlabys grojo taip nuoširdžiai ir užtikrintai, kad negalėjai atsikratyti jausmo, jog pianistas yra tiesiog paties Johanno Sebastiano Bacho įpėdinis“.
Koncertavęs daugelyje pasaulio koncertų salių bei muzikos festivalių solo ir su orkestru, nominuotas prestižiniam „Grammy“ apdovanojimui A.Žlabys, kaskart užburiantis savo kūrinių interpretacijomis, pagrįstai gali būti vadinamas didžiųjų XIX a. pianistų įpėdiniu.
Kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru šis energingas pianistas atliks Fryderyko Chopino (1810-1849) Koncertą fortepijonui su orkestru Nr. 2, f-moll, kuris laikomas populiariausiu ir dažniausiai atliekamu šio kompozitoriaus kūriniu.
Laiške draugui kompozitorius prisipažino, kad Koncerto lėtoji dalis Adagio buvo inspiruota švelnių jausmų, kuriuos jis tuomet jautė Konstancjai Gladkowskai – Varšuvos konservatorijos dainavimo katedros studentei. Ypač įspūdingai skamba Adagio vidurinė padala – dramatiškas solisto monologas, vėliau inspiravęs ne vieną Ferenco Liszto, Johanneso Brahmso ir Sergejaus Rachmaninovo kūrinį. Finale iškyla Lenkijos paveikslas: pagrindinės temos skamba lyg lenkų liaudies šokiai - mazurka ar oberekas. Romantika alsuojantį kūrinį keis antrojoje šio koncerto dalyje skambanti Franzo Schuberto (1797-1828) Simfonija Nr. 9, c-dur, dar vadinama Didžiąja.
Romantiškasis koncertas skambės lapkričio 15 d. 19 val. Vilniaus Kongresų rūmuose. Prie Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vairo tą vakarą stos dirigentas Robertas Šervenikas.