Sausuolio kamieno viduryje sumontuotas gana neįprastas styginis instrumentas, o didžiausios šakos bei kamieno galai apipjaustyti ir paversti savitais garsiakalbiais.
Instrumentas – tradicinis
„Tai, ką jūs matote, yra tradicinis Korėjos styginis instrumentas kajagymas. Juo atliekamų melodijų nuo seno mėgdavo klausytis Korėjos karaliai.
Instrumentas skleidžia harmoningus, raminamus garsus, kurie dar sušvelnėja, jeigu klausotės priglaudę ausį prie kamieno”, – kalbėjo Ko Seung-hyunas.
Beržas – tik vienas iš trijų Lietuvoje sukurtų didžiulių korėjiečio darbų. Netoliese galima aptikti ir skambančius ąžuolą bei drebulę. Pasirodo, būtent minkšta drebulės mediena panašiausia į to medžio, iš kurio Korėjoje gaminamas minėtas instrumentas.
Galima liesti ir groti
Skirtingai nei tradiciniuose muziejuose, Europos parke daugelį skulptorių darbų galima ir net būtina paliesti, pačiupinėti ar išmėginti.
Prieš metus čia buvo sukurta net speciali ekspozicija neregiams ir silpnaregiams. Šalia administracijos pastato įrengta erdvė, kurioje sustatyti sumažinti kai kurių muziejaus skulptūrų modeliai. Juos liesdami silpnaregiai gali tiksliau suvokti didesnių Europos parko eksponatų formą ir juos kūrusių menininkų idėjas.
Kai kuriems sumažintiems modeliams pagaminti buvo panaudoti skaitmeniniai kūrinių atvaizdai, kurie įgyvendinti pasinaudojus kompiuteriais valdomomis išmaniosiomis staklėmis.
Muzikinių skulptūrų šiame parke iki šiol nebuvo. Juolab tokių, kuriomis galėtų groti kiekvienas lankytojas, o garsas sklistų ne tik oru, bet ir medžio kamienu bei šakomis.
Ko Seung-hyunas pats nėra nei profesionalus muzikantas, nei muzikos instrumentų meistras.
Todėl ir jo sukurti instrumentai labiau tinka žaisti garsais, o ne rimtai muzikuoti. Menininkas tikisi, kad žmonės jais tiesiog bandys išgauti įvairiausius garsus, o jų klausydamiesi pradės įsiklausyti ir į šalia esančią gamtą.
Tiesa, Vokietijoje ir Kanadoje jo sukurtais kūriniais mielai groja ir profesionalai.
Įdomių jų įrašų nesunku rasti svetainėje „YouTube”.
Menas kaip gamtosauga
„Kai Gintaras Karosas mane pakvietė, nedaug ką buvau girdėjęs apie Lietuvą. Bet vos tik pamačiau jo vadovaujamo Europos parko tinklalapį, iš karto apsisprendžiau čia atvažiuoti”, – sakė Ko Seung-hyunas.
Jis net neįsivaizdavo, kokia puiki mūsų šalies gamta. Didžiulį įspūdį jam paliko ne tik mėnulio pilnaties užlietos Nidos kopos, bet ir kapinės. Tiksliau – tūkstančiai žvakių liepsnelių per Vėlines.
Beveik prieš tris dešimtmečius Ko Seung-hyunas su savo bičiuliais pradėjo kurti darbus ne parodų salėse, o gamtoje. Dauguma jų buvo iš nepatvarių medžiagų ir gyvuodavo vos vieną sezoną.
„Iš pradžių aš kūriau įprastus meno kūrinius, kol vieną dieną supratau, kokia iš tiesų yra svarbi mums gamta. Tai ne tik grožio šaltinis, bet ir mūsų išlikimo garantija.
Kadangi gyvenu nedideliame miestelyje, manęs nelabai jaudina didmiesčių problemos. Jaučiuosi esantis gamtos dalis”, – savo kūrybos posūkį prisiminė menininkas.
Šiandien Ko Seung-hyunas – vienas Pietų Korėjos gamtos meno asociacijos YATOO įkūrėjų ir jos prezidentas. Jis taip pat yra ir Geumgango gamtos meno bienalės direktorius ir atrankos komisijos narys.
Ko Seung-hyunas daug keliauja, dirba įvairiose šalyse ir savo kūrinius eksponuoja įvairiausiose erdvėse. Gamtosaugos idėjos – visų jo darbų pagrindas.
Norėdamas sukurti skambančias skulptūras Europos parke, jis paprašė surasti jam išvirtusių ar nudžiūvusių medžių. „Aš niekada nežudau medžių, negalėčiau nė vieno jų nukirsti”, – kalbėjo Ko Seung-hyunas.
