Sentimentai ir dokumentai
Buvo galima nebūti ten, kad su visa atsakomybe ir be jokio melo užrašytum: salė buvo perpildyta. Tie, kuriems neužteko krėslų, stovėjo pasieniais tris su puse valandos, o aktorystės studentai tilpo ir scenos pakraščiuose.
Bet reikėjo būti ten, kad paliudytum, jog publikos daugumą sudarė labai jauni žmonės. Tie, kurie galbūt gimė tada, kai „Hamletas“ buvo repetuojamas. Štai koks šio „Hamleto“ bruožas – bėgant metams jo publika jaunėjo. O personažai brendo.
Reikėjo būti tuose spektaklio atsisveikinimo vakaruose ir tam, kad pertraukų metu matytum, su kokiu dėmesiu ir santūriais sentimentais žmonės žiūrėjo „Meno forto“ parengtas fotografijų parodas teatro stenduose ir trijuose monitoriuose.
Tai buvo tarsi E.Nekrošiaus „Hamleto“ dienoraščiai. Viename monitoriuje – fasadai teatrų, kuriuose „Hamletas“ vaidintas, kitame – nuotraukos iš gastrolių. O su „Hamletu“ būta 72 miestuose, aplankyta per 40 valstybių.
Trečias monitorius ir stendai – tai dvi Dmitrijaus Matvejevo parodos. Viename cikle – fotomenininko nuotraukos iš „Hamleto“ repeticijų, kai trupė glaudėsi Rusų dramos teatre J.Basanavičiaus gatvėje.
Čia pat ir vienos svarbiausių „Hamletui“ gastrolių – vaidinimai Elsinore, Hamleto pilyje Danijoje, kur „Meno fortas“ buvo pakviestas 2001-aisiais.
Roko ir ledo princas
Kai 1996 metais E.Nekrošius pradėjo repetuoti Williamo Shakespeare‘o „Hamletą“ Rusų dramos teatro repeticijų patalpoje, „Meno forto“ dar nebuvo.
Spektaklį prodiusavo tarptautinis teatro festivalis LIFE, kurio šiandien nebėra. Dienraštis „Lietuvos rytas“ tapo būsimojo spektaklio rėmėju.
Ir nepriklausomi spektakliai, ir jų prodiusavimas, ir mecenavimas tuo laiku vis dar buvo naujiena, prie kurios pratino festivalį LIFE rengusi teatrologė Rūta Vanagaitė.
Kad Hamleto vaidmenį gavo ne aktorius, o jaunimo mėgstamas muzikantas, skambėjo kaip sensacija. A.Mamontovui tuo metu buvo 29 metai. Kaip ir Hamletui.
Praėjus 15 metų po premjeros „Meno fortas“ vaidino savo „Hamletą“ dar vienoje ypatingoje tam spektakliui scenoje – nuo W.Shakespeare‘o laikų išsaugotame „Globe“ teatre Londone.
Tada vienas britų tinklaraštininkų užrašė savo įspūdį apie „ultra-cool“ Hamletą, „roko ir ledo princą“, kuris „dominavo scenoje kaip brandi roko žvaigždė“.
Aštri spektaklio saulė
Įstabu, kaip 46 metų A.Mamontovas, praėjusį šeštadienį vaidindamas Hamletą, scenoje išliko maištingas paauglys. Ne vaizdavo tokį, o išliko. Ir visai nedominavo, o buvo ansamblio – spektaklio šeimos – narys.
Šeima – tai ir Viktorijos Kuodytės Ofelija. Grakšti ir trapi, kone permatoma. Tarytum tie su „Hamletu“ praėję 16 metų jos visai nepalietė, neužmetė amžiaus, apdovanojimų, pripažinimo kupros. Dar Polonijus – plastiškas, kantrus Povilas Budrys, Laertas – iš tiesų broliškai patikimas Kęstutis Jakštas.
Šeima – tai ir Vytauto Rumšo Klaudijus, virtęs visiškai laukiniu žvėrimi, ir jo susigūžęs šešėlis Hamleto motina Gertrūda, vaidinama Dalios Storyk.
Nuo praėjusių metų vasaros, nuo vaidinimų „Globe“ teatre Horacijaus vaidmenį iš Ramūno Rudoko perėmė tuo metu dar studentas Simonas Dovidauskas. Jo dėka spektaklyje labai įtaigi ištikimos draugystės tema.
Iš aktorių trijulės visus „Hamleto“ sezonus išliko vienintelis Algirdas Dainavičius. Dainuojančią Gabrielią Kuodytę pakeitė dainuojanti Margarita Žiemelytė, šviesaus atminimo Vladimirą Jefremovą – tykus ir vikrus Vaidas Vilius.
Pastebimiausias buvo Hamleto tėvo šmėklos pasikeitimas, kai spektaklį paliko Vladas Bagdonas ir vaidmenį perėmė Vidas Petkevičius. Tai įamžinta net šiemet išleistoje rusų teatrologės Olgos Malcevos knygoje „Eimunto Nekrošiaus teatras“.
Anot O.Malcevos, vaidmens partitūra liko ta pati, bet Šmėkla pasidarė žmogiškesnė, neteko kietumo, šalčio: „Senojo Hamleto reakcija į sūnaus mirtį finaliniame epizode dabar tapo panašesnė į raudą, o ne į kauksmą, labiau atitinkantį tragediją.“
Labai teisinga, kad „Hamleto“ šeima atsisveikina su vaidinimu, kol jis dar traukia. Kol vis dar aktualus pagrindinis Nadeždos Gultiajevos scenografijos akcentas E.Nekrošiaus spektaklio ištarmėms – virš visų galvų kybantis diskinis pjūklas, kuris atstoja amžinai drėgnos, suledėjusios, laukinės šalies saulę.
