Dažnai choro šlovė ataidi iš labai toli: garsių tarptautinių festivalių, didžiųjų koncertų salių, svečių šalių rūmų ir pilių. Tačiau norintieji jį girdėti čia, Lietuvoje, taip pat turi daug progų. Choras dainuoja mūsų šalies koncertų salėse, gieda šventovėse, o vasarą – dar ir Pažaislio bei kituose Lietuvos muzikos festivaliuose.
45–metį šiemet pasitinkantis kolektyvas į brandos ir išminties amžių įkopia nešinas reikšmingais kūriniais, kurių centrinė ašis – Ludwigo van Beethoveno manuskriptai.
Sausio 12-ąją Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) skambėjo Kauno valstybinio bei LNOBT chorų, solistų bei orkestro atliekamos paskutinio Vienos klasiko „Missa solemnis“. Prie dirigento pulto stojo maestro Juozas Domarkas. Šį 5 dalių, itin sudėtingomis chorinėmis partijomis išsiskiriantį veikalą pats kompzitorius laikė svarbiausiu, sudėtingiausiu ir novatoriškiausiu savo kūryboje.
Dirigentas P.Bingelis „Missa solemnis“ taip pat priskiria prie reikšmingiausių kūrinių choro veikloje: „Choro brandai, darnai, susiklausymui lemiamos reikšmės turėjo keturios partitūros: Wolfgango Amadeaus Mozarto „Requiem“, Johanno Sebastiano Bacho „Kalėdų oratorija“ ir Mišios h-moll bei L.van Beethoveno „Missa solemnis“. Šiuos veikalus choras parengė dar sovietiniais metais, kai daug kam atrodė, jog nekintanti Mišių prasmė yra religinės ideologijos reliktas. Tuomet mes elgdavomės atsargiai ir apdairiai. Pirmiausias šiuos veikalus atlikdavome Maskvoje, Piotro Čaikovskio konservatorijos salėje. Tenykščiams muzikos kritikams ir žurnalistams negailint pagiriamųjų žodžių choro pateiktai muzikos interpretacijai, šie kūriniai netrukus suskambėdavo ir Lietuvoje. Čia nebūdavo kam ir kaip priekaištauti: juk pati Maskva jų atlikimą įvertino teigiamai!“
Sausio 30 d. Vilniaus Kongresų rūmuose vykusiame koncerte, skirtame Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro 25-mečiui, choras drauge solistais Irena Bespalovaite (sopranas), Jovita Vaškevičiūte (mecosopranas), Edgaru Montvidu (tenoras), Michailu Kazakovu (bosas), diriguojant Gintarui Rinkevičiui, atliko vokiečių klasiko 9-osios simfonijos finalą.
9-oji simfonija – kūrinys, kuriam choro koncertinės veiklos istorijoje tenka išskirtinė vieta: jį kolektyvas yra atlikęs su tokiais dirigentais kaip Yehudi Menuhinu, Mstislavu Rostropovičiumi, Justusu Frantzu.
Bene įsimintiniausias 9-osios simfonijos atlikimas Berlyno koncertų salėje „Am Gendarmenmarkt“ 2003 m. sausio 12 d., kai Kauno valstybinis choras dalyvavo iškilmingame koncerte, surengtame UNESCO nutarus simfonijos rankraštį įtraukti į Pasaulio dokumentų paveldo katalogą („Memory of the World“). Šia iškilia proga choras koncertavo drauge su Tautų filharmonijos orkestru, diriguojamu J.Frantzo. Kiek vėliau jis pripažino: „Aš visuomet rodau šiltas emocijas Kauno chorui – talentingiausiam dideliam dainininkų kolektyvui pasaulyje, vadovaujamam talentingiausio maestro P.Bingelio.“
Balandžio mėnesį L.van Beethoveno kūrybos ir Kauno valstybinio choro gerbėjų laukia dar vienas įsimintinas muzikinis susitikimas, kuriame nuskambės įspūdinga L. van Beethoveno vokalinė–instrumentinė partitūra – oratorija „Kristus Alyvų kalne“.
