Vilniaus knygos mugės atidarymo vedėjas aktorius Kostas Smoriginas pirmiausia visus pakvietė tylos minute pagerbti žuvusiųjų Ukrainoje atminimą.
Kultūros ministras Šarūnas Birutis, oficialiai atidarydamas mugę, pasidžiaugė, kad ji tapo reikšmingu kultūros renginiu ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse: „Mes, kaip tauta, galime didžiuotis tokia švente, kuri aprėpia ne tik literatūrą, bet ir kitas kultūros sritis.“ Jis citavo poeto Justino Marcinkevičiaus žodžius: „Kieno, jei ne knygos, šviesa mus veda pasaulio ir mūsų širdies labirintais.“
Mugės rengėjus ir lankytojus sveikino ir sostinės meras Artūras Zuokas: „Džiugu, kad mugė tapo šiuolaikiško, darnaus, veržlaus, skaitančio miesto simboliu ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Apskaičiuota, kad žmogus per gyvenimą gali perskaityti apie 2 tūkstančius knygų, todėl pasirinkime tik geriausias.“
Kaip ir kelerius pastaruosius metus, galimybė per atidarymą tarti žodį apie knygų vaidmenį dabarties pasaulyje buvo suteikta vienam rašytojui. Šiemet ši garbinga teisė atiteko šių metų vasario 14-ąją Nacionaline kultūros ir meno premija apdovanotam poetui Vladui Braziūnui. Jis sakė neprisimenąs pirmosios mugės, vykusios prieš 15 metų detalių. „Bet jau tada iš bendros atmosferos buvo aišku, kad kasmet minsiu į mugę lyg Velykų išpažinties. Per 15 metų mugė paskatino susigyventi su faktu, kad knyga yra ne tik kultūra, bet ir prekė. Vilniaus knygų mugė plečiasi ir pučiasi, ačiū Dievui, kad ne komercinėn, o kultūros programų pusėn,“ – pasidžiaugė poetas.
„Laiko patikrintos knygos“ – toks šiųmetės Vilniaus knygų mugės šūkis. Tai reiškia, kad mugės rengėjai ir leidėjai bandys lankytojus sudominti jau klasika tapusiomis arba tokių galimybių turinčiomis knygomis, kurių – paradoksalu! – patys nelinkę leisti. Pasak jų, beveik niekas jų neperka – visi labiausiai domisi kone vien tik menkaverčiais „50 pilkų atspalvių“ pobūdžio skaitalais.
Tarp laiko patikrintų knygų mugės rengėjai mato ir Kristijono Donelaičio poemą „Metai“. Šiemet Lietuvoje švenčiamos šio lietuvių grožinės literatūros pradininko 300-osios gimimo metinės. Kažin ar šalyje populiariausias literatūrinis renginys galėjo apeiti tokią solidžią sukaktį? Tad keli mugės renginiai bus skirti K.Donelaičiui ir jo „Metams“. Juose susijungs šiuolaikinis menas, gyvas ir spausdintas žodis, muzika, teatras ir kinas.
Šios specialios programos centre – vasario 22 d. 11 val. Forume prasidėsiantys nacionaliniai K.Donelaičio poemos „Metai“ skaitymai, kuriuose klasikos kūrinys bus perskaitytas nuo pradžios iki pabaigos. Apie penkias valandas truksiančiame renginyje į vientisą tautinį branduolį susiburs skirtingo amžiaus kartos ir įvairios visuomenės grupės – pradedant moksleiviais ir baigiant užsienio lietuviais.
„Metus“ mugėje skaitys apie tris šimtus žmonių iš visos Lietuvos. „Skaityti hegzametrą – tai įsivaizduoti, kad šoki. Reikia pajusti ritmą, ir daug kas sustos į savo vietas“, – įsitikinęs renginį sumaniusio Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis. Norintys dalyvauti skaitymuose turėtų užsiregistruoti adresu skaitymai@donelaitis.lt.
Be šių skaitymų, K.Donelaitis figūruos ir dar keliuose mugės kultūrinės programos renginiuose. 3 salėje veikia lietuvių literatūros klasikui skirta paroda „Lietuvos Homeras“. Ekspozicijoje pristatomi autentiški dokumentai ir nuotraukos iš paskutinių rašytojo gyvenimo metų, senieji „Metų“ leidimai ir vertimai į užsienio kalbas, originalios iliustracijos.
Ketvirtadienį vakare (17 val. konferencijų salėje 5.1) mugės lankytojai išgirs poetinę-muzikinę pramonę „Darbai ir dyvai“. Programą atliks aktorius Rolandas Kazlas ir varinių pučiamųjų kvintetas „Dūduva“. Penktadienį 20 val. toje pat salėje klasiko kūrinys nuskambės ir per teatralizuotą grupės „Liūdni slibinai“ koncertą. Lankytojai išgirs roko stiliaus kūrinį pagal K.Donelaičio tekstą „Pavasario linksmybės“.
Per visą mugę veiksiančios Knygos kino salės filmų programą atidarys K.Donelaičiui režisieriaus Juozo Saboliaus sukurtas dokumentinis filmas „Ruduo Tolminkiemyje“ (1988 m.), pasakojantis apie rašytojo gyvenimą, veiklą, jį menančias vietas.
Knygų mugėje bus pristatytas ir naujausias K.Donelaičio „Metų“ leidimas su žinomo lietuvių knygų grafiko Šarūno Leonavičius iliustracijomis (vasario 21 d., 13 val. konferencijų salėje 5.3). Dailininkas sukūrė 20 kūrinių – dvylika didelių siužetinių tapybos kompozicijų atskiroms poemos dalims ir aštuonis nespalvotus piešinius.
Nors šiųmetė mugė formaliai skirta klasikai ir K.Donelaičiui, tai nereiškia, kad joje nebus visokių akcijų ir atrakcijų – tradicinių ir naujų renginių, susitikimų su laiko nepatikrintais lietuvių ir užsienio rašytojais, rimtų ir nerimtų diskusijų, koncertų, autografų dalijimo valandų.
Kaip ir pernai, mažieji lankytojai mugėje ras Vaikų salę ir kūrybinę studiją „Tu gali sukurti knygą“, kurios sumanytoja dailininkė Sigutė Chlebinskaitė ir vėl kviečia į kūrybines dirbtuves, susitikimus su knygų vaikams kūrėjais.
Diskusijų klube rimti rašytojai ir kiti kultūros veikėjai narplios dar rimtesnes problemas. Literatų svetainėje penktadienio ir šeštadienio vakarais liesis vynas ir poezija. LRT studija tiesiogiai iš mugės transliuos įvairius pokalbius su menininkais ir kritikais. Bukinistų pasažas vilios tuos, kurie žavisi senomis knygomis ir vinilinėmis plokštelėmis.
Šiais metais mugėje, be kelių dešimčių jau spėjusių išgarsėti ir dar tik pradedančių karjerą lietuvių rašytojų, dalyvauja apie 30 svečių iš užsienio. Jie nėra visiems žinomos pasaulinės žvaigždės, bet tai tikrai nereiškia, kad tarp jų nėra išties gerų rašytojų ar istorikų, kurie tikrai turėtų sudominti lankytojus.
Tačiau neslėpkime – svarbiausia Vilniaus knygų mugės dalis yra leidyklų stendai su juose išdėliotomis naujomis ir ne visai naujomis knygomis, kurių vienos kainuoja pigiau nei knygynuose, o kitos maždaug tiek pat. Prie jų ir vyksta pagrindinis mugės veiksmas: knygų vartymas, šimtinių šlamėjimas, nuoširdūs pokalbiai su leidėjais.
Šiais metais Vilniaus knygų mugės lankytojus pabendrauti prie savo stendo kviečia ir „Lietuvos ryto“ grupė – interneto portalas lrytas.lt, dienraštis „Lietuvos rytas“ ir „Lietuvos ryto“ televizija. „Lietuvos ryto“ stende (5.A07) numatyti susitikimai su televizijos laidų vedėja Rūta Janutiene (vasario 21 d. nuo 15 val. ir vasario 22 d. nuo 11 val.), Nacionalinės premijos laureatu Juozu Erlicku (vasario 22 d. nuo 16 val.), italų virtuvės virtuozu Antonio Meschino (vasario 23 d. nuo 11 val.), žurnaliste ir rašytoja Audrone Urbonaite (vasario 23 d. nuo 13 val.).
Ko nevertėtų pražiopsoti Vilniaus knygų mugėje?
Vasario 20 d. 17 val. aktorius R.Kazlas skaitys fragmentus iš K.Donelaičio poemos „Metai“ (konferencijų salė 5.1). Spektaklyje „Darbai ir dyvai“ jam pritars varinių pučiamųjų kvintetas „Dūduva“.
Vasario 21 d. 13 val. publicistas A.Čekuolis pristatys savo naujausią knygą „Generolo Sena Karvė istorija“ (konferencijų salė 5.1).
Vasario 21 d. 14 val. įvyks susitikimas su savita lenkų rašytoja Magdalena Tulli. Jos lietuviškai pasirodęs romanas „Yda“ – tikrai vertas dėmesio (konferencijų salė 5.2).
Vasario 21 d. 17 val. žurnalistas R.Zemkauskas pristatys savo knygą „Pasivaikščiojimai“, į kurią sudėjo savo laidose kalbintų menininkų pasisakymus (konferencijų salė 5.1).
Vasario 21 d. 18 val. poetė A.Žagrakalytė pristatys savo pirmąjį romaną „Eigulio duktė: byla F117“ (konferencijų salė 5.2). Apsilankyti verta, nes A.Žagrakalytei mugėje bus įteiktos dvi premijos – Patriotų ir J.Ivanauskaitės.
Vasario 21 d. 20 val. teks persiplėšti – be grupės „Liūdni slibinai“ koncerto (konferencijų salė 5.1), dar vyks M.Nastaravičiaus eilėraščių knygos „Mo“ (konferencijų salė 5.2), N.Mileriaus knygos „Apokalipsė kine“ (konferencijų salė 5.5) pristatymai.
Vasario 22 d. 10 val. 45 min. visi norintys pasitikrinti savo lietuvių kalbos žinias galės rašyti nacionalinį diktantą (Knygos kino salė).
Vasario 22 d. 12 val. filosofas L.Donskis pristatys savo naują knygą „Paprastos tiesos“ (konferencijų salė 5.1).
Vasario 22 d. val. 12 val. įvyks U.P.Hallbergo esė romano „Europos šlamštas“ pristatymas. Be autoriaus, jame dalyvaus rašytojas R.Rastauskas, vertėja A.Braškytė, aktorė J.Dapkūnaitė (konferencijų salė 5.3).
Vasario 22 d. 14 val. rengiamas K.Sabaliauskaitės knygos „Silva rerum III“ (konferencijų salė 5.1) ir vokiečių istoriko K.Schlogelio veikalo „Teroras ir svajonė: Maskva, 1937-ieji“ (konferencijų salė 5.3) pristatymai.
Vasario 22 d. 15 val. įvyks U.Poznanski knygų „Erebos“ ir „Saeculum“ (konferencijų salė 5.1) ir J.Anisimovo knygos „Rusijos istorija. Nuo Riuriko iki Putino“ (konferencijų salė 5.3) pristatymai.
Vasario 22 d. 16 val. S.Parulskis pristatys savo naujausią trumpų tekstų knygą „Mano tikėjimo iltys“ (konferencijų salė 5.1)
Vasario 22 d. 17 val. Rašytojas J.Melnikas pristatys savo fantastinį romaną „Maša, arba Postfašizmas“ (konferencijų salė 5.2), o britų mokslo populiarintojas, žurnalistas M.Brooksas kalbės apie savo knygą „13 protu nesuvokiamų dalykų“ (konferencijų salė 5.3).
Vasario 22 d. 18 val. bus pristatytos J.Erlicko knygos „Mano meilė stikliniais kaliošais“, „Ateinu su šaukštu“ ir „Išeinu iš krašto“ (konferencijų salė 5.1).
Vasario 22 d. 19 val. R.Šerelytė pristatys savo naują knygą „Kokono baladės“, kurioje pabandė prisijaukinti fantastikos žanrą (konferencijų salė 5.3).
Vasario 23 d. 11 val. rengiamas koncertas visai šeimai „Susitikimai su Mere Popins“ (konferencijų salė 5.1).
Vasario 23 d. 12 val. įvyks renginys „Žymūs žmonės skaito“, kuriame visuomenėje populiarūs asmenys skaitymų bandys užkrėsti jaunąją kartą (Forumas).
Vasario 23 d. 14 val. rengiamas V.Landsbergio knygų „Briuselio dienoraščiai“ ir „Romansai ir dainos“ pristatymas (konferencijų salė 5.1).
Vasario 23 d. 15 val. A.Tapinas pristatys savo „Vilko valandos“ audioknygą, kompiuterinį žaidimą ir interaktyvią „iPad“ skirtą versiją (konferencijų salė 5.1).
Mugėje taip pat veiks Knygos kino salė, kurioje kasdien įvyks 3-6 kino seansai. Čia bus galima pamatyti įvairiausių žanrų kūrinių – nuo G.Lukšo dramos „Žalčio žvilgsnis“ iki J.Saboliaus dokumentinės juostos, skirtos K.Donelaičiui.
Forume įsikūrusiame Diskusijų klube per mugę įvyks 4 diskusijos. Vasario 20 d. 16 val. teatralai surengs diskusiją „Nauji klasikos drabužiai“, kurioje svarstys, kiek teatras paslankus atrasti naują klasikos skambesį. Vasario 21 d. 14 val. diskusijoje „Kaip mokykla skaito klasiką?“, kurioje bus diskutuojama apie tai, kas laukia skaitymo ir rašymo ateityje. Vasario 21 d. 18 val. politologai, rašytojai ir filosofai diskutuos apie emigracijos privalumus ir trūkumus. Vasario 22 d. 16 val. istorikai ir rašytojai surengs diskusiją apie Europos vienijimosi perspektyvas.
Įvairiose „Litexpo“ erdvėse bus surengta nemažai parodų. Tarp jų – skaitmeninė, interaktyvi paroda „A.Camus 1913-2013“ (3 salės galerija), XX a. 8-9 dešimtmetyje pogrindyje leistų knygų Lenkijoje ekspozicija (Stendas 5.A11), lenkų dailininkės I.Chmielewskos paroda „Autorinės tiražinės knygos“ (studija „Tu gali sukurti knygą“). Lauke veiks paroda „Kultiniai autoriai ant Vilniaus sienų.
