– Taip susiklostė, kad šį sezoną pasirinkau „Rapsodiją Paganini tema“ ir tai atitiko orkestrų, su kuriais planuoju groti, repertuarą. Gruodžio mėnesį jau teko kūrinį atlikti Rumunijoje, netrukus – koncertai Vokietijoje, o kovo 21 d. laukia pasirodymas Vilniuje.
– Orkestrų, su kuriais jūs jau koncertavote, išties nemažai. Ne kartą esate grojęs ir su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru. Kokį išskirtinį šio orkestro bruožą galėtumėte paminėti?
– Tai labai profesionalus kolektyvas. Nors man tenka groti Europoje su skirtingais orkestrais, visada labai laukiu susitikimo būtent su šiuo orkestru. Žinote, groti su orkestru – lyg šoti su partneriu: juk partneriai šokių aikštelėje vienas kitam padeda, kad galutinis rezultatas būtų kuo geresnis ir gražesni. O mūsų partnerystė – graži ir tvirta, prisiminimai labai pozityvūs.
– Koncerte skambėsianti „Rapsodija Paganini tema“ op. 43 – virtuoziškas, išskirtinės koncentracijos reikalaujantis kūrinys. Kokie didžiausi iššūkiai pasitinka atlikėją, nusprendusį imtis šio kūrinio?
– Tai nėra fortepijoninis koncertas tradicine prasme. Pats pavadinimas sufleruoja, kad tai yra rapsodija kompozitoriaus Niccolo Paganini kapriso tema. Kūrinys parašytas variacijų forma. Simboliška, kad S.Rachmaninovas paėmė N.Paganini temą iš 24 kapriso ir parašė būtent 24 variacijas.
Atliekant šį kūrinį fortepijonas ir orkestras, sakyčiau, yra lygiavertis duetas. Orkestrasper visą partitūrą ne akompanuoja, o atlieka partnerio vaidmenį. Tuo kūrinys ir yra įdomus. Tradiciniuose koncertuose būna ilgos orkestrinės įžangos, kūrinio viduryje dažnai skamba galingos orkestro tutti vietos. Čia tokių vietų nėra daug, girdime nuolatinę dviejų solistų – orkestro ir fortepijono – sąveiką.
Kūrinyje slypi šioks toks dualumas: VII variacijoje kompozitorius įveda naują temą. Tai – „Dies Irae“ tema (lot. – „dieną rūsčią“). Tai XIII a. lotyniška poema, aprašanti Paskutinio Teismo dieną.
Labai įdomus paradoksas. Apie kompozitorių N.Paganini sklandė įvairios legendos, viena jų – kad jis sielą pardavė velniui siekdamas įgauti neįtikėtinų, antžmogiškų sugebėjimų griežti smuiku. S.Rachmaninovas paima demoniškumo ir sarkazmo kupiną 24-ojo kapriso motyvą ir sugretina jį su „Dies Irae“ tema. Vėliau šios temos susipina, kūrinio pabaigoje viskas kunkuliuoja ir mainosi. Taigi kūrinys tikrai be galo įdomus. O S.Rachmaninovas – genijus, gebėjęs meistriškai visa tai suderinti ir užrašyti.
Koncerte taip pat skambės orkestro atliekami kompozitoriaus Nikolajaus Rimskio–Korsakovo simfoniniai kūriniai „Ispaniškasis capriccio“ ir simfoninė siuita „Šecherezada“.
Klausytojai laukiami kovo 21 d. 19 val. Vilniaus Kongresų rūmų salėje.
