Užutrakio Baltojoje salėje skambės ir Maxo Brucho, Johno Williamso, Maurice'o Ravelio bei kitų kompozitorių kūriniai, sujungti į programą, kuri ir pavadinta „Iš užmirštos knygos“. Tai ne atsitiktinis sutapimas, nes programa skirta Holokausto aukų atminimui ir mums primena, kad žiaurių istorijos kataklizmų užmiršti neįmanoma. Užutrakio vakarų gerbėjai turės išskirtinę progą patirti emocionalią istorinės atminties projekciją.
„Mano kūrinys, kurio atsiradimas yra tiesiog fatališkas, pritaikytas trio, įgyja naują išraišką, spalvų ir atspalvių. Be to, jis praturtėjo ir muzikinio teatro elementais. Matysime ir girdėsime tragikomediją: iš pradžių skambės linksmos nuotaikos, paskui jos ims grimzti į pražūtingą neviltį, bet palaipsniui vėl nušvis giedra“, – dalijosi kūrybinio proceso įspūdžiais kompozitorius A.Šenderovas.
Maestro džiaugėsi, kad iki pat pasirodymo Užutrakyje kūrybiškai repetavo su atlikėjais. Jo žodžiais tariant, tai išskirtina, nes kai kurie atlikėjai vengia repeticijų su kompozitoriais, mat neretai nesutampa vienų ir kitų vizijos.
„Mes darniai dirbome kartu. Bendros repeticijos padėjo atskleisti tam tikrus kūrinio ypatumus, eiti viena kryptimi“, – tvirtino A.Šenderovas.
Fatališkumo auros gaubiamas kompozitoriaus kūrinys „Iš užmirštos knygos“, parašytas beveik prieš dešimtmetį, regis, tik patvirtina savo išskirtinę misiją.
Užutrakio vakarų festivalyje skambės ir nauja jo versija, ir naujas atlikimas. Už tai kompozitorius dėkingas smuikininkui B.Traubui, kuris paskatino parengti kūrinį būtent mecosopranui, fortepijonui ir smuikui.
Tai dar viena kūrinio „Iš užmirštos knygos“ versija. Pirmoji buvo parašyta sopranui ir orkestrui, vėliau – autorinė versija simfoniniam orkestrui bei šio kūrinio variantas vokalui ir fortepijonui. „Kūrinio atsiradimą lėmė keisti ir pranašingi dalykai. Muzikologė Jūratė Trilupaitienė Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje aptiko 1927 metais išleistą knygą „Muzykalisher pinkos“(„Muzikos užrašai. Melodijų iš žydų tautos lobyno rinkinys“). Joje buvo pateiktos melodijos, kurias surinko ir užrašė vilnietis kantorius ir etnografas Abrahamas Bernšteinas. Šiuo netikėtu atradimu profesorė pasidalijo su profesoriumi Donatu Katkumi, o jis – su manimi“, – prisiminė istoriją kompozitorius.
Pasak A.Šenderovo, šių dainų ir giesmių melodijos buvo absoliučiai unikalios – jose susipynė įvairių tautų, gyvenusių Vilniaus krašte XX amžiaus pirmojoje pusėje ir anksčiau, tautinių kultūrų elementai. Kompozitorių tai įkvėpė sukurti kūrinį, kuriame užkoduoti žydiški, lietuviški, lenkiški atspalviai tapo saviti, ryškūs ir susiliejo į dramaturgiškai vientisą kūrinį.
Tokia išskirtinė kūrinio „Iš užmirštos knygos“ istorija buvo tarsi palytėta lemties ženklo. 2005 metais pirmą kartą jį atliko Liora Grodnikaitė ir Šv.Kristoforo kamerinis orkestras, diriguojamas D.Katkaus. 2011 metais kūrinį simfoniniam orkestrui atliko žymus amerikiečių kantorius Josephas Malovany su Lenkijos miesto Žešovo filharmonijos simfoniniu orkestru. Pastarasis kūrinys (versija su fortepijonu) taip pat skamba dainininkų Rafailo Karpio ir Mindaugo Zimkaus repertuare.
