Žydų folklore dibuku vadinama mirusiojo siela, kuri negali nusiraminti ir patekti į aną pasaulį. Įsiskverbęs į gyvo žmogaus kūną ir sielą, jis pakeičia to žmogaus asmenybę, pradeda kalbėti jo lūpomis, o jį išvaryti gali tik rabino egzorcizmas.
Padavimai apie dibuką nuo XVI a. plito tarp Vidurio ir Rytų Europos žydų, o juos išpopuliarino Szymono Ansky 1916 m. Vilniuje parašyta ir ilgą laiką dingusia laikyta pjesė „Dibukas“. 1920-aisiais pjesė buvo pastatyta Vilniaus dramos teatre, metais vėliau – Niujorke. Drama vėliau įgijo tarptautinę šlovę – buvo ne vieną kartą ekranizuota, statoma teatre ir televizijoje, pagal ją sukurta daug muzikos kūrinių, kino filmai, baletas ir opera.
Šiaulių dramos teatro scenoje debiutuosiantis spektaklis „Dibukas“ remiasi ne Sz.Ansky, bet jį interpretavusio, šiuo metu Izraelyje gyvenančio dramaturgo Alekso Tarno pjese.
„Sz.Ansky pjesė buvo daugiau etnografinė, rėmėsi žydų folkloru, panašiai kaip mūsų Žemaitės kūryba, todėl ji ir yra įdomesnė tai tautai, apie kurią ten rašoma. O tai pamatęs A.Tarnas perdarė ją į universalesnį kūrinį, su muzikiniais intarpais, dainomis. Autorius šiek tiek atitolo nuo etnografinių detalių, religijos ir papročių, todėl ši pjesė yra suprantamesnė kitoms tautoms. Jis nesileido gilyn į žydų tautos etnografiją, o pabandė ištraukti tai, kas yra plačiau suprantama“, – Eltai pasakojo spektaklio režisierius R.Banionis.
Iš originalo A.Tarnas skolinasi pagrindinių veikėjų vardus ir žydų folkloro pavyzdžius. Pagrindiniu spektaklyje tampa turtingo pirklio dukters Lėjos vaidmuo, juo perteikiama pasirinkimo problema. Turtingas pirklys nori ištekinti savo dukterį Lėją už pasiturinčio ir išvaizdaus jaunuolio, nepaisydamas merginos jausmų dingusiam mylimajam ir jaunystės draugui duoto pažado, kad jų vaikai ateityje susituoks.
Režisierius R.Banionis pripažįsta, jog spektaklyje yra nagrinėjamos jį visada dominusios temos.
„Prieš tai stačiau rusišką istoriją, teko statyti ir anglišką, dabar nusprendžiau statyti žydišką. Tai labai įdomi, graži istorija. Politinių motyvų tame nėra, – sako R.Banionis. – Tai tos pačios temos, kurios paprastai mane ir domina – meilė, gryni jausmai, mirtis. Šios temos asocijuojasi su mano pastaraisiais pastatymais, tiesiog yra patiekti su „kitu padažu“: kita tauta ir šalimi, kitomis tradicijomis. Tai įdomu – kaip į tą pačią aistrą, tą pačią istoriją reaguoja įvairios tautos, kurių atstovų skirtingas išsilavinimas, mentalitetas.“
Spektaklyje „Dibukas“ vaidina aktoriai Aurimas Žvinys, Anicetas Gendvilas, Sigitas Jakubauskas, Agnė Kiškytė, Inga Jarkova, Rolandas Dovydaitis, Vladas Baranauskas, Lina Bocytė, Eduardas Saulius Pauliukonis ir kiti. Choreografiją kuria Vesta Grabštaitė, kostiumus – Daiva Petrulytė.
Tai ne pirmas režisieriaus R.Banionio darbas Šiaulių dramos teatre. 2012-aisiais režisierius čia pastatė spektaklį pagal Nikolajaus Leskovo pjesę „Ledi Makbet iš Mcensko apskrities“.
