Kūrinyje atkurtos senovinės chasidų tradicijos, papročiai, religinės apeigos. Šis spektaklis yra pastatytas žydų tautosakos motyvais – jame minima mistinė būtybė dibukas.
Žydų folklore dibuku yra vadinama dvasia, kuri iš mirusio žmogaus kūno neiškeliauja Anapilin, o persikelia į kitą žmogų ir tampa jo praeities šmėkla.
Pjesę „Dibukas“ 1916 m. parašė Š.Anskis, o 1920 m. Vilniaus dramos teatre buvo pastatytas spektaklis. Po metų premjera įvyko Niujorke. Vėliau mistinė drama sudomino daugelį kūrėjo ir įgijo tarptautinę šlovę – pagal ją kurti ir spektakliai, ir operos, ir baletas, ir filmai.
Šiaulietiškasis spektaklis statomas ne pagal Š.Anskio kūrinį, o Izraelyje kuriančio ruso dramaturgo Alekso Tarno interpretaciją. Ji yra universalesnė, suprantamesnė ne tik patiems žydams ir jų tradicijų, papročių, ritualų žinovams.
„Mane sudomino bendražmogiški dalykai – meilė, mirtis, aistros“, – sakė režisierius R.Banionis, kuris Šiaulių dramos teatre debiutavo prieš dvejus metus spektakliu „Ledi Makbet iš Mcensko apskrities“.
Dukterį ištekinti besiruošiančio pirklio vaidmenį sukūręs Sigitas Jakubauskas neslėpė simpatijų žydiškam gebėjimui juokauti, nors greta – baisi tragedija: „Nuostabu, kai šalia didelio liūdesio gebama juokauti, ir tie juokai yra rimti.“
Spektaklyje vaidina aktoriai Aurimas Žvinys, Anicetas Gendvilas, Sigitas Jakubauskas, Agnė Kiškytė, Inga Jarkova, Rolandas Dovydaitis, Vladas Baranauskas, Lina Bocytė, Eduardas Saulius Pauliukonis, Juozas Bindokas, Nomeda Bėčiūtė, Antanas Venckus, Aurimas Pintulis ir Dominyka Stankutė.
Muziką sukūrė Faustas Latėnas, kostiumus – Daiva Petrulytė, spektaklio dailininkas Sergėjus Bocullo.
Šį sezoną Šiaulių dramos teatre numatomos dar kelios premjeros – spektaklius statys režisieriai Algirdas Latėnas, Paulius Ignatavičius.
