Įdomu, kad E.Viklický's baigė aukštuosius matematikos mokslus, bet tai nesutrukdė jam tapti viena svarbiausių Čekijos džiazo figūrų, nuo jaunystės reikštis įvairiose džiazo scenose.
Pianisto gyvenimą nulėmė galimybė studijuoti „Berklee College of Music“ Bostone. Už Atlanto Emilis ne tik įgijo svarbios profesinės patirties, bet ir užmezgė kūrybos ryšių, nenutrūkusių jam grįžus į gimtinę.
Menininkas įgrojo albumų su Billu Frisellu, Jamesu Wiliamsu, Joe Newmanu, Scottu Robinsonu. Didelio susidomėjimo Čekijoje ir svetur sulaukė E.Viklický'o Siuita „Homage to Joan Miro“, atlikta ir garsiajame „Prahos pavasario“ festivalyje su novatorišku britų instrumentininku Johnu Surmanu.
Jau 8-ojo dešimtmečio pabaigoje E.Viklický's pradėjo rinkti prizus už džiazo kūrybą, o nuo 10-ojo – ir už akademinę. Mat pianistas komponuoja įvairiausioms instrumentų sudėtims – nuo mažų kamerinių ansamblių ir elektronikos iki simfoninių orkestrų.
1991 metais jam skirtas Kino ir televizijos asociacijos prizas už muziką animaciniams filmams, 1994-aisiais – Antrasis prizas šiuolaikinės muzikos konkurse Bostone, 1996-aisiais – „Prahos apdovanojimas“ už elektroakustinę muziką, 1996 metais – Čekijos muzikos fondo prizas už folkloro panaudojimą kūryboje, 2000 metais – tarptautinio operos konkurso Prahoje prizas už operą „Phaedra“.
E.Viklický'o džiazo kūriniuose ryškūs akademinės muzikos elementai, jis remiasi ir Moravijos folkloru. Menininkas plačiai gastroliuoja su moderniojo džiazo, akademinės muzikos ir Moravijos folkloro sintezę propaguojančiu ansambliu „Ad lib Moravia“, dirba su kitais įvairios sudėties kolektyvais.
E.Viklický'o skambinimas kritikams kelia daugybę asociacijų – jis lyginamas su Budu Powellu, Tommy Flanaganu, Billu Charlapu, Keithu Jarrettu, Bradu Mehldau ir kitais pripažintais džiazo virtuozais, o jo trio energija – su anksti pasitraukusio iš gyvenimo fenomenalaus švedų pianisto Esbjorno Svensono trio muzikavimo dvasia.
E.Viklicky's nusipelnė ir Lietuvos muzikos istorijai. Jis surado Čekijos archyvuose lietuviškojo modernizmo pradininko kompozitoriaus Jeronimo Kačinsko Noneto – bene svarbiausio kompozitoriaus kūrinio – natas, kurios pasimetė per Antrąjį pasaulinį karą, autoriui traukiantis iš Lietuvos. Jeigu ne čekų džiazo patriarcho pastangos, šis puikiai pasaulyje vertinamas kūrinys dabar nebūtų atliekamas ir įrašinėjamas.
E.Viklický'o džiazo trio iš Čekijos koncertuos Vilniaus salėje „Piano.lt“ spalio 22 d. 19 val.
