Kaip sudaromas šių koncertų repertuaras, kokius klausimus dažniausiai pateikia publika ir kokios sulaukiama reakcijos, atskleidžia projekte itin aktyviai dalyvaujantys dirigentas Modestas Barkauskas bei vienas daugelio atlikėjų – Kristupo kvinteto vadovas fleitininkas Giedrius Gelgotas.
Jų teigimu, edukacinių koncertų struktūra panaši: atliekami santykinai neilgi kūriniai, tarp jų papasakojama apie šių kūrinių autorius, skambėjusius instrumentus, publikai suteikiama galimybė pateikti rūpimus klausimus.
„Sudarydami edukacinę mūsų kolektyvo programą stengiamės parinkti kūrinius, leidžiančius geriausiai pristatyti kvintetą sudarančius instrumentus. Tad klausytojai gali išgirsti puikiomis pučiamųjų instrumentų solo partijomis pasižyminčius kūrinius – nuo Wolfgango Amadeaus Mozarto iki Ennio Morricone“, – sako Kristupo kvinteto vadovas.
Pasak G.Gelgoto, žmones ypač domina muzikos instrumentų istorija, sandara bei įvairios pikantiškos detalės. „Štai moksleiviams didelį įspūdį palieka faktas, kad fleitos istorija siekia daugiau kaip 3000 metų, ir tai, kad šiais laikais ji dažniausiai gaminama iš sidabro“, – pasakoja muzikantas.
„Vienas iš dažnų klausimų, kuriuos per edukacinius koncertus metu man užduoda žmonės – kodėl koncerto pradžioje dirigentas spaudžia ranką koncertmeisteriui: ar jie dar nebūna tądien susitikę? – savo patirtimi dalijasi dirigentas M.Barkauskas.
Anot jo, toks klausimas – puiki proga priminti, kad dirigento vaidmenį anksčiau atlikdavo koncertmeisteriai ir šis rankos paspaudimas – abipusio vertinimo ir pagarbos ženklas. Tai tarsi įprasminimas fakto, kad geram kūrinio skambesiui itin svarbus sklandus dirigento ir muzikantų bendradarbiavimas.
Per edukacinius koncertus stengiamasi į veiksmą įtraukti publiką. Klausytojai turi progą pastovėti prie dirigento. „Trumpai jiems pristatau pagrindinius dirigavimo dėsnius, perduodu batutą – ir orkestras paklūsta jau ne mano mostams“, – šypsosi dirigentas.
G.Gelgoto teigimu, bendraujant su atėjusiais į edukacinį koncertą – atvirą muzikos pamoką – mokiniais svarbu įveikti pradžioje dažnai juntamą jų atsainumą: „Išgirdus skambių melodijų ir įdomių faktų, pirminis moksleivių nusiteikimas greitai pasikeičia ir šie susitikimai dažnai užsitęsia daug ilgiau nei jiems skirta akademinė valanda.“
Muzikantas džiaugiasi projekto sukuriamomis galimybėmis moksleiviams regionuose gyvai susipažinti su muzikos instrumentais, išgirsti klasikinės muzikos. „Mes apie tai pasakojame kaip apie savo kasdienybę ir darbą, galiausiai – meną, kurį skleidžiame. Paprastas, šiltas, nuoširdus bendravimas padeda įveikti pirminį skepsį ir sudominti jaunimą klasikine muzika“, – sako jis.
M.Barkauskas įsitikinęs, kad šis projektas atlieka tam tikrą edukacinę misiją: „Regionuose gyvenanti vyresnė publika dažnai neturi galimybių atvykti į didžiuosiuose miestuose vykstančius koncertus. O štai dažnas į šiuos koncertus atėjęs jaunuolis pasirinks studijas didmiesčiuose – galbūt, prisiminę edukacinius susitikimus, jie drąsiau pravers ir Filharmonijos ar kitų kultūros įstaigų duris.“
Projekto „Muzikos enciklopedija gyvai“ edukacinius koncertus rengia Lietuvos nacionalinis simfoninis ir Lietuvos kamerinis orkestrai, Sostinės vario bei Kristupo kvintetai, Vilniaus ir Čiurlionio kvartetai, ansamblis „Musica humana“ bei kiti kolektyvai.
