Kitais metais Lietuvos kultūros taryba, administruojanti Kultūros rėmimo fondo lėšas, kultūros projektams numato skirti maždaug 50 mln. litų. Šiais metais paskirstyta 53,2 mln. litų.
Lėšų skirstymas kitais metais turės šiokių tokių naujovių. Kultūros projektų rėmimo biudžetas bus skeliamas į dvi lygias dalis. Nuo šiol bus galima teikti paraiškas dėl 20 kultūros ir meno sričių bei 17 kultūros programų rėmimo.
Nuo kitų metų keičiasi ir keletas finansavimo gairių: bus finansuojami projektai, kurių sąmata ne mažesnė kaip 2,5 tūkst. eurų (8,6 tūkst. litų), o paraiškas finansavimui galės teikti ne tik Lietuvos piliečiai, bet ir Europos Sąjungos bei Europos ekonominės erdvės valstybių juridiniai ir fiziniai asmenys, įrodę savo projektų aktualumą Lietuvos kultūros plėtotei. Tik jie turės turėti savo atstovybes Lietuvoje.
Pastarąjį punktą į finansavimo sąlygas LKT įtraukė nelabai noriai, bet to reikalauja Europos Komisijos reglamentas.
Keičiasi ir projektų finansavimo intensyvumas. Šiemet buvo finansuojama 90 proc. projekto, kitais metais intensyvumas sumažės iki 80 procentų - 20 procentų finasavimo paraiškų teikėjai turės susirasti patys.
Pastarasis punktas neparankus biudžetinėms įstaigoms, nes 20 procentų prisidėjimo prie projekto jos negali dengti kitomis iš valstybės gaunamomis lėšomis ir turi ieškoti kitų finansavimo šaltinių, kaip tai daro visi kiti paraiškų teikėjai.
Biudžetininkams tai baisiai nepatinka, bet kažin ar sumažins azartą teikti projektus: šiemet daugiau negu trečdalį – 34 proc. – kultūros paramos lėšų gavo būtent biudžetinės įstaigos, 38 proc. – viešosios įstaigos, likusią dalį – kiti gavėjai. Į kultūrininikų priekaištus, kad didelė dalis lėšų atitenka biudžetinėms įstaigoms, kurias valstybė ir taip finansuoja, Kultūros tarybos pirmininkė Daiva Urbanavičienė atsakė: „Taryba vertina projektus, o ne pateikėjus.“
Dar viena naujovė – projektas pasibaigs tuomet, kada ateis jo pabaiga, o ne atėjus naujiesiems metams. Tuomet ir bus už jį atsiskaitoma.
„Dėl šių pakeitimų kovota bent dešimtmetį, – sakė Kultūros tarybos narys Vaidas Jauniškis. – Naujoji finansavimo tvarka festivaliams ir kultūriniams renginiams, vykstantiems metų pradžioje, leis nerizikuoti, geriau planuoti savo programas. Be to, tai suteiks galimybę paprasčiau dalyvauti europiniuose projektuose, kurių paraiškų vertinimo ir finansavimo datos dažnai nesutampa su lietuviškomis.“
Finansuodama 2015-ųjų projektus LKT turės paisyti ir kultūros ministro prioritetų, tarp kurių – kultūros paslaugų ir produktų kūrimas, kultūros edukacija, regionų kultūra.
Pernai Kultūros taryba gavo per 6,5 tūkst. kultūros projektų ir stipendijų paraiškų (poreikis – 233,8 mln. litų), iš jų 2,4 tūkst. buvo skirtas finansavimas tarybos administruojamomis Kultūros rėmimo fondo lėšomis – iš viso daugiau kaip 53 mln. litų. Didžiausia dalis lėšų teko muzikos (9,8 mln.), teatro (6 mln.), dailės (4,6 mln.), muziejų (4,2 mln.) ir tarpsritiniams projektams (3,7 mln. litų).
Lietuvos kultūros tarybai šiuo metu vadovauja pirmininkė D.Urbanavičienė. Ją taip pat sudaro kompozitorius Vidmantas Bartulis, menotyrininkė Rūta Janonienė, teatro kritikas V.Jauniškis, bibliotekininkė Rima Maselytė, architektas Kęstutis Pempė, dailininkas Saulius Valius, kultūros vadybininkas Remigijus Vilys, fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas ir literatūrologė Gintautė Žemaitytė.
