Jau tapo gražia tradicija, kai Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras melomanus kviečia pasiklausyti muzikos „Iš orkestro lobyno“. Orkestro garbės dirigento J.Domarko diriguojamoje šio vakaro programoje – Vienos klasiko L.van Beethoveno ir vieno ryškiausių XX a. čekų kompozitorių B.Martinů kūryba.
Koncertą iškilmingomis fanfaromis pradėsianti L.van Beethoveno uvertiūra „Varduvinė“, parašyta viduriniu kompozitoriaus kūrybos laikotarpiu 1814–1815 m., – vienas rečiau atliekamų šio kompozitoriaus simfoninių opusų. Tai Lenkijos princui Antonui Heinrichui Radvilai dedikuota uvertiūra, jos pavadinimas siejamas su spalio 4-ąja – Šv.Pranciškaus Asyžiečio ir Austrijos imperatoriaus Pranciškaus I vardo diena. Kūrinyje skambanti charakteringa melodija šiek tiek primena Džiaugsmo temą iš po devynerių metų pasirodysiančios Devintosios simfonijos.
Dešimtmečiu anksčiau (1805–1806 m.) sukurtas Ketvirtasis koncertas fortepijonui į XIX a. muzikos pasaulį įsiveržė kaip įsigalėjusias instrumentinio koncerto formas laužantis kūrinys. Jame L.van Beethovenas norėjo sujungti Wolfgango Amadeaus Mozarto ir Josepho Haydno muzikos skaidrumą, klasicistinį virtuoziškumą su lyriška romantine estetika ir suteikti filosofinės gelmės. Koncertas buvo dedikuotas kompozitoriaus bičiuliui, mokiniui ir mecenatui Austrijos erchercogui Rudolfui. 1836 m. Felixo Mendelssohno-Bartholdy iniciatyva kūrinį atlikus Leipcigo „Gewandhaus“, Robertas Schumannas rašė, kad klausantis šio koncerto jam net kvapą užgniaužė
L.van Beethoveno novatoriškumas ir veržlumas labai artimas jį skambinsiančiai solistei G.Gedvilaitei. Pianistė niekada nestokoja ryškių muzikinių idėjų, mielai eksperimentuoja, drįsta laužyti nusistovėjusias klasikinės muzikos taisykles. Jos originalios programos žavi fantazija ir laisve, jos scenos partneriai – ne tik žymūs klasikos atlikėjai, bet ir aktoriai, baleto artistai ar džiazo muzikantai. Pianistės diskografijoje – 8 albumai, kuriuose įgrota ne tik klasikinė muzika, bet ir autoriniai kūriniai („Improvisations in C“ ir „Ramuma“). Patyrusi publika jau žino, iš G.Gedvilaitės visada galima laukti netikėtų bisų.
Koncertą pradėjęs džiaugsmo motyvas klausytojų neapleis ir antrą dalį. Joje skambėsianti B.Martinů Ketvirtoji simfonija – kontroversiškų pokario nuotaikų atspindys – buvo kuriama 1945-ųjų pavasarį Niujorke, joje glūdi ir Antrojo pasaulinio karo tragizmas, ir šubertiškąjį lyrizmą primenantis džiaugsmas, kurį autorius išgyveno karo pabaigoje.
