Naujas J.Janulytės kūrinys „Švytėjimas“ („Radiance“) skirtas pirmojo atominės bombos sprogdinimo 70-osioms metinėms atminti ir dedikuotas vienam žymiausių nūdienos kompozitorių Arvo Pärtui. Ši premjera nuskambės koncerte greta ryškiausių šiais metais 80-metį švenčiančio A.Pärto kūrinių.
„Jei danguje kartu sušvistų šimtai tūkstančių saulių, jų šviesa gal ir prilygtų Aukščiausiojo Asmens spindesiui, ir aš tapčiau Mirtimi, pasaulių griovėja“, – po pirmojo atominės bombos bandymo JAV 1945 m. liepos 16 d. ištarė jos išradėjas Robertas Oppenheimeris, cituodamas indų šventraštį „Bhagavad Gītā“.
Šiuos žodžius pasitelkia ir viena įdomiausių šiandienos lietuvių kompozitorių J.Janulytė, kalbėdama apie savo naują kūrinį „Švytėjimas“. Balsams ir gyvajai elektronikai sukurtas opusas, tikėtina, taps ne tik svarbiu įvykiu vizionieriškoje ir plataus tarptautinio atgarsio sulaukiančioje J.Janulytės kūryboje, bet ir vienu ryškiausių šiųmetės „Gaidos“ blyksnių.
„Švytėjimas“ (idėja ir muzika J.Janulytės, elektronikos sukūrimas ir atlikimas Michele Tadini ir Antonelllo Taggi, Italija) sukurtas rekviem intencijomis. Pasak kompozitorės, „muzikinėmis metaforomis tyrinėjama branduolinio sprogimo anatomija bei filosofija, energetika bei poetika, reflektuojant vieną žiauriausių žmonijos tragedijų“.
„Genetiniu kūrinio dramaturgijos kodu tampa dvilypumas ir dviprasmiškumas, slypintis citatoje iš indų „Dieviškosios giesmės“ („Bhagavad Gītā“). Ją grindžiantis staigus kontrastas primena ir pradinį, grynai mokslinį Manhatano projekto narių entuziazmą bandant išrasti, sukurti branduolinę bombą bei vėlesnius apokaliptinius padarinius ją numetus ant gyvenamųjų vietovių.“
Pasak J.Janulytės, „Švytėjimo“ gyvosios elektronikos veikimo principas panašus į radiacijos veikiamų kūnų deformacijos eigą: kuo dainininkai labiau nutolsta nuo savųjų centrų – darnaus vieningo skambesio – ir kuo didesnę „radiacijos“ dozę jie gauna, tuo jų autentiškas, žmogiškasis tembras tampa vis sunkiau atpažįstamas ir labiau dirbtinis, o kvėpavimo kaip gyvybės simbolio pojūtis, ilginant gyvai įrašomus tonus, silpsta.
Vis dėlto autoriai siekia pateikti ne destruktyvią priešingų jėgų susidūrimo atomazgą, bet naujos – šiuo atveju muzikinės – kokybės atsiradimą.
„Kūrinio premjerą skiriu savo guru A.Pärtui jo 80-ojo gimtadienio proga. Tam tikri kūrinio elementai turi sąsajų su kompozitoriaus „Passio“, vienu didžiausių kada nors mano patirtų muzikinių potyrių“, – sako J. Janulytė.
Choras „Jauna muzika“ pirmojoje spalio 28 d. koncerto dalyje atliks penkis vokalinius A.Pärto kūrinius, kuriuos jau yra pamėgę daugelio pasaulio šalių klausytojai. Tai „Da Pacem Domine“, „Summa“, „Magnificat“, „The woman with the alabaster box“ ir „Tribute to Caesar“.
