Onos Narbutienės premija įteikta pianistei ir pedagogei Liucijai Drąsutienei už lietuvių pianizmo mokyklos istorijos aprėptį knygoje „Lietuvos fortepijono pedagogikos puslapiai. XX amžius“ (išleido Lietuvos muzikos ir teatro akademija).
Pasak sveikinimo žodį tarusios muzikologės Linos Navickaitės-Martinelli, „autorė šioje knygoje išmoningai veda skaitytoją keliais, kuriuos XX amžiuje praėjo lietuvių fortepijono meno pedagogika: kruopščiai apibrėžia daugiasluoksnes jos įtakas ir ištakas, nurodo ryškiausius atstovus ir esminius jų veiklos bruožus, numato tęstinumo gaires. Unikalūs praeitos epochos fortepijono pedagogų – menininkų, intelektualų, visuomenininkų – portretai knygoje tartum atgyja, perteikti skvarbiu, objektyviu, tačiau tuo pat metu ir labai šiltu žvilgsniu“.
Vytauto Landsbergio premija įteikta muzikologei Rūtai Stanevičiūtei už lietuvių muzikos modernėjimo procesų Lietuvoje ir pasaulyje atskleidimą knygoje „Modernumo lygtys: Tarptautinė šiuolaikinės muzikos draugija ir muzikinio modernizmo sklaida Lietuvoje“ (Vilniaus dailės akademijos leidykla).
„Laureatė parašė Vakarų muzikos modernėjimo istoriją. Knyga turi būti išversta į anglų kalbą, nes joje remiamasi naujai ištirtais ar net pirmąsyk aptiktais šaltiniais – pavyzdžiui, išsibarsčiusiais po keletą šalių Tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos archyvais. Daugelį apdulkėjusių prieškario dokumentų ji pakėlė pirmoji“, – sakė sveikinimo kalboje muzikologė Jūratė Katinaitė.
Lietuvos kompozitorių sąjungos premija apdovanotas etnomuzikologas Rytis Ambrazevičius ir jo sekėjai Robertas Budrys ir Irena Višnevska už novatoriškus lietuvių etninės muzikos akustikos tyrimus anglų kalba išleistoje knygoje „Lietuvių tradicinės muzikos dermės: akustika, suvokimas ir kontekstai“ (Kauno technologijos universitetas, Green Prints).
Pasak etnomuzikologės Austės Nakienės, R.Ambrazevičiaus vadovaujami muzikos akustikai fiksuoja nedidelius skirtumus, norėdami atskleisti, kaip per pastarąjį šimtmetį Vakarų muzikinės kultūros veikiamas pakito lietuvių muzikos suvokimas.
„Premijuotoji knyga kiek primena padidintų senovinių nuotraukų peržiūrą, atkreipiant dėmesį į kiekvieną detalę. Kritikuodami ankstesnius užrašytojus, jos autoriai siūlo patobulinti liaudies melodijų notaciją, kad ji atitiktų šiuolaikinės etnomuzikologijos ir jai padedančių tiksliųjų mokslų reikalavimus“, – komentavo premijuotą leidinį A.Nakienė.
Renginyje taip pat pagerbta M.K.Čiurlionio premijos laureatė Danutė Petrauskaitė už ketvirtį amžius kauptus lietuvių muzikinio gyvenimo JAV tyrimus, publikuotus per 1000 puslapių knygoje „Lietuvių muzikinė kultūra Jungtinėse Amerikos Valstijose 1870-1990: tautinės tapatybės kontūrai“ (Klaipėdos universitetas, Vilniaus dailės akademijos leidykla).
Išskirtinius laureatės nuopelnus Klaipėdos krašto muzikinio gyvenimo istorijos tyrinėjimams, kurie ir nuvedė ją į JAV, pabrėžė prof. Jonas Bruveris.
Muzikologų bendruomenė taip pat sveikino 2015-ųjų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą Algirdą Joną Ambrazą.
Kreipdamasi į profesorių, LMTA emeritą muzikologė Vita Gruodytė tvirtino: „Jūs nutiesėte pagrindinę XX amžiaus lietuvių muzikologijos giją, intensyviausiai sprendusią teorijų istoriškumo, tautinio modernumo, kompozitoriško folklorizmo ir kitas dialektinės sandaros temas. Jūs gynėte muzikologiją, „tyrinėjančią dvasinio pasaulio reiškinius“, nuo „mechaniškai taikomų formulių ir eksperimentų“. Jūsų muzikologija yra europinės minties tradicijos tąsa, apibendrinimas ir įprasminimas savojoje terpėje ir savajame laike.
Muzikologų darbus vertino 9 ekspertų komisija: Lina Navickaitė-Martinelli (pirmininkė), Jūratė Gustaitė, Jonas Bruveris, Jūratė Katinaitė, Austė Nakienė, Rima Povilionienė, Živilė Stonytė-Tamaševičienė, pianistė Indrė Baikštytė ir kompozitorius Antanas Kučinskas.
Renginio metu koncertavo LMTA studentai: fleitininkė Ernesta Vauraitė, smuikininkė Žydrė Ovsiukaitė, pianistai Martyna Kloniūnaitė ir Justas Čeponis.
Geriausių muzikologijos darbų konkursas rengiamas kiekvieną pavasarį nuo 2004-ųjų. Jame premijos teikiamos už ryškiausius praėjusių metų darbus įvairiose muzikologijos mokslo srityse, taip pat už Lietuvos muzikinės kultūros tyrinėjimą ir populiarinimą. Premijų steigėjai – Lietuvos kompozitorių sąjunga ir Vytauto Landsbergio fondas.
