Lietuvos festivalių koncertuose – chorinės muzikos pliūpsnis

Vos prieš keletą metų Kinijoje, Makao muzikos festivalyje, Kauno valstybinio choro pirmą sykį atlikta Giacomo Puccini opera „Toska“ birželio 5 d. suskambės inauguraciniame Pažaislio muzikos festivalio koncerte.

Kauno valstybinio choro laukia koncertų turtinga vasara.
Kauno valstybinio choro laukia koncertų turtinga vasara.
Daugiau nuotraukų (1)

Rimantas Klevečka

May 5, 2016, 12:19 PM, atnaujinta May 26, 2017, 1:26 PM

„Toska“ – vienas labiausiai įkvepiančių ir įsimintinų operos muzikos pavyzdžių. Nors nuo premjeros praėjo daugiau nei šimtmetis, šis G.Puccini kūrybos perlas išlieka viena populiariausių ir noriai pasaulio teatrų scenose atliekamų operų. Kompozitorius teigė, jog „Toska“ – tai poezija ir darsyk poezija, švelnumas, sumišęs su skausmu, stulbinanti ir uždeganti drama.

Pasak festivalio rengėjų, „Toska“ neatsitiktinai pasirinkta kaip visą vasarą truksiančios spalvingos muzikos fiestos – Pažaislio festivalio pradžios akcentas. Aistringos arijos, tiesiog ore sklendžianti ir jausmo kupina melodija – tai autentiška „Toskos“ galia, priversianti klausytis sulaikius kvapą, sužadinsianti klausytojo vaizduotę, dėl nepaprastos įtaigos perkelsianti į patį libreto įvykių sūkurį ir dovanosianti stiprų emocijų pliūpsnį. Koncerte opera bus atliekama originalo – italų kalba. Pagrindines solo partijas atliks sopranas Sandra Janušaitė, tenoras Kristianas Benediktas, baritonas Almantas Švilpa. Chorui, solistams bei Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui diriguos Gintaras Rinkevičius.

Pravėręs šių metų Pažaislio festivalio užsklandą, birželio 15 d. choras pasirodys Vilniaus festivalio scenoje ir pakvies Gedulo ir vilties dieną įprasminti didinga ir kartą išgirdus – nepamirštamu iškiliausio prancūzų romantizmo genijaus  Hectoro Berliozo „Requiem“ arba Didžiosiomis mišiomis už mirusiuosius.

Birželio 14-oji – tai data, ženklinanti tiek valstybę bei tautą ištikusią tragediją, tiek nepalenkiamą viltį, ryžtą išlikti, pakilti, liudyti pasauliui savo buvimą. „Requiem“, parašytą Prancūzijos vyriausybės užsakymu ir pirmą kartą atliktą Paryžiuje, H.Berliozas skyrė paminėti žuvusiems revoliucijos metu ir laikė vertingiausiu savo veikalu. „Jei kas grasintų sunaikinti visą mano kūrybinį palikimą, pirmiausia melsčiau pasigailėti „Requiem“, – savo atsiminimuose rašė kompozitorius.

Didžiosios mišios už mirusiuosius, kitaip nei kiti žymiausi šio žanro kūriniai, išreiškia veikiau ne asmeninę širdgėlą ir sielvartą, nulemtą išsiskyrimo su artimaisiais, tikėjimą žmogaus sielos išganymu, o apdainuoja už tėvynę žuvusių, už laisvės ir teisingumo idėjas kovojusiųjų aukos didingumą. Tai liudija ne tik dramatizmo, įtampos, veržlumo kupina kūrinio nuotaika, bet ir grandiozinė sudėtis. Atliekant kūrinį Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, į sceną kartu su Kauno valstybiniu choru žengs per 200 atlikėjų. Chorui ir solistui Gustavui Porta akompanuos Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas žymaus prancūzų muziko Cyrilo Diedericho.

Artėjančią Žolinės šventę Kauno valstybinis choras pasitiks Lietuvos vasaros sostinėje Palangoje.

Palangos bažnyčia gausiai iš Lietuvos ir užsienio į pajūrį susirenkantiems svečiams seniai yra tapusi dvasinės ir kultūrinės traukos vieta. Petro Bingelio diriguojamas choras, rugpjūčio 12 d. pasirodysiantis čia rengiamo festivalio „Ave Maria“ koncerte, klausytojams dovanos tikrą sakralinės muzikos diademą, nusagstytą Vakarų Europos ir lietuvių bažnytinės muzikos perlais.

Švęsti Žolinę choras pakvies ir į išskirtinę Pažaislio erdvę. Seserų kazimieriečių kongregacijos globojamas vienuolynas šimtmečius garsėja didžiausia savo brangenybe – Gražiosios Meilės Motinos paveikslu. Karų, okupacijų niokotas įstabaus grožio ansamblis, nors ir praradęs nemažą dalį meno vertybių, tebežavi išskirtine architektūra, senųjų italų meistrų freskomis. Atgimusioje šventovėje gaivinama ir sena, prieškarį menanti Žolinių atlaidų tradicija. Pasak P.Bingelio, Žolinė – tartum spalvinga žolynų puokštė, kuria palydime besibaigiančią nužydėti vasarą, pasitinkame brandų rudenį, dėkojame už visas mums teikiamas dovanas. 

Sumanymas rengti Pažaislyje Žolinės atlaidus kilo tuometiniam Kauno arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui, paraginusiam Pažaislio festivalio rengėjus atlaidų mišias praturtinti sakralinės muzikos kūriniais. Tradicine festivalio programos dalimi tapo ir pasibaigus atlaidų liturgijai rengiamas choro koncertas. Prasminga tradicija puoselėjama ir šiemet – į Žolinių iškilmei skirtą koncertą choras kviečia rugpjūčio 15 d.

Šių metų Pažaislio muzikos festivalį choristai užbaigs rugpjūčio 28 d. Didžiajame vienuolyno kieme atlikdami šiuolaikinio velsiečių kompozitoriaus Karlo Jenkinso „Stabat Mater“. Chorui pritars P.Bingelio diriguojamas Kauno miesto simfoninis orkestras. Solo partiją dainuos specialiai iš Italijos atvyksianti mecosopranas  Jurga Adamonytė, solo partiją atlikusi pirmąsyk įrašant šį kūrinį 2008 m. kartu su Liverpulio karališkosios filharmonijos choru ir orkestru.

Kompozicija, skirta chorui, orkestrui bei solistams, sujungia Vakarų pasaulio ir Artimųjų Rytų muzikines tradicijas. Vieno emocingiausių viduramžių liturginio himno žodžiai skamba pritariant tradiciniams rytietiškiems instrumentams, išradingai derinant klasikai būdingą tradicinį chorą, orkestrą, solistus bei populiariosios muzikos elementus.

Choro lotynų, graikų, aramėjų, hebrajų, senąja arabų ir anglų kalbomis dainuojamas tekstas prabyla apie išsiskyrimą, atsisveikinimą, skausmą, o drauge – apie kančios prasmingumą, nemirštančią prisikėlimo ir amžinumo viltį. Paskutinis besibaigiančio festivalio akordas intriguoja ir ragina kartu su dirigentu P.Bingeliu ir Kauno valstybiniu choru ištarti nostalgišką „sudie“ praeinančiai vasarai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.