Kauno pilyje įsikūrę muziejininkai priversti rūpintis ne tik miesto istoriją atspindinčiomis ekspozicijomis bei turistais. Jiems neretai tenka kreiptis į policiją. Vandalai nuolat niokoja pilį apšviečiančius prožektorius. Dalį apšvietimo dėl to net teko panaikinti. Ilgapirščiai kėsinasi ir į varines pilį saugančias detales.
Dalį problemų žadama spręsti drauge su kitais rimtais darbais. Ketinama konservuoti ir restauruoti apsaugines pilies sienas bei bastėją.
Paveldosaugininkai teigė, kad tai – rimtas iššūkis. Tačiau tai bus ir proga istorijos entuziastams paieškoti ikonografinių žinių apie Kauno pilį, nes jų labai stinga. Šios žinios leistų atkurti tikresnį pilies vaizdą.
Skarda tarnavo jau 30 metų
Kauno pilis nuo 2011 metų tapo Kauno miesto muziejaus dalimi. Dabartiniai jos šeimininkai rūpinasi, kad statinys būtų kuo patrauklesnis ir negriūtų.
Todėl po kurio laiko bus konservuojamos ir restauruojamos pilies apsauginės sienos ir bastėja. Dabar jas nuo aplinkos poveikio saugo skardiniai stogai ir pilies darbuotojai.
Pilyje veikiančio muziejaus vedėjas P.Stanišauskas pasakojo, kad apsauginės sienos ir bastėja skardos lakštais buvo apdengtos prieš 30 metų.
„Pradėjus dengti apsauginę sieną buvo naudojama cinkuota skarda, tačiau tada buvo nuspręsta, kad tokia danga sieną ir bastėją saugos laikinai. Todėl taupant pinigus didžioji dalis šių įrenginių buvo uždengta jau paprasta skarda“, – pasakojo P.Stanišauskas.
Šis laikinumas užsitęsė tris dešimtmečius. Skarda pamažu trūnijo, lakštai atsilaupė. Pasak muziejaus vadovo, kilus stipriam vėjui keli lakštai buvo nupūsti, tai kėlė pavojų praeiviams.
Todėl šiemet už 16 tūkstančių eurų didesnė šios dangos dalis buvo pakeista.
Vagims parūpo vario plokštės
2011 metais pilį rekonstruojant antrojo aukšto stogelis buvo apskardintas vario plokštėmis. Šį taurųjį metalą pastebėjo vagys.
„Prieš trejus metus plokštės buvo pavogtos. Tada tokia pat danga buvo nuplėšta ir nuo Perkūno namo. Prieš mėnesį vagystė pasikartojo. Kažkas pavogė tris ketvirtadalius pilies vario dangos“, – pasakojo P.Stanišauskas.
Policijai vagių pagauti nepavyko. Draudimo bendrovė už pavogtą varį sumokėjo 1600 eurų, ir naujos plokštės vėl saugo pilį.
Atsisakį dalies apšvietimo
Dar labiau kenčia pilies apšvietimas. Jis buvo įrengtas aplink visą pilį, tačiau prie įėjimo palei apsauginę sieną žemėje įrengti žibintai buvo nuolat sudaužomi, sugadinami.
„Apšvietimu rūpinasi įmonė „Kauno gatvių apšvietimas“. 2015 metais šviestuvams taisyti buvo išleista 3,5, pernai – 4,5 tūkstančio eurų. Tai labai dideli pinigai, todėl karas dėl apšvietimo prie įėjimo į pilį ir palei apsauginę sieną pralaimėtas. Dabar šiose vietose pilis neapšviesta“, – pasakojo muziejaus vadovas.
Ne ką geresnė ir likusio apšvietimo situacija. Prožektoriai yra įrengti palei bastėją.
„Po savaitgalio beveik visada randame nulaužtų ir sugadintų ar pavogtų prožektorių“, – pasakojo P.Stanišauskas.
Kai žurnalistai lankėsi pilyje, muziejaus vedėjas vėl buvo aptikęs du nulaužtus bei vieną dingusį prožektorius ir apie tai teko pranešti „Kauno gatvių apšvietimo“ darbuotojams.
„Dėl šių dalykų arba patys kreipiamės į policiją, arba tai daro įmonė, prižiūrinti šviestuvus. Tačiau susidoroti su šiomis vagystėmis ir vandalizmu niekaip nepavyksta“, – apgailestavo P.Stanišauskas.
Jo nuomone, pilyje reikia įrengti bent 6 stebėjimo kameras. Dabar veikia tik dvi ir ne visą teritoriją įmanoma stebėti.
Stebėjimo kameros praverstų siekiant išvengti ir daugiau negerovių. Muziejaus vadovas pasakojo, kad po bastėjos stogais mėgsta rinktis girtaujantys asmenys.
„Vyresniems pasakai, kad iškviesi policiją, ir jie dažniausiai pasišalina. Dažniau bėdų kyla dėl paauglių, kurie taip pat geria ar rūko po bastėjos pastogėmis. Jie būna įžūlesni, gąsdinimų nebijo“, – pasakojo muziejininkas.
Niekdariai bando aprašinėti ir pilies bokštą.
„Praėjusią vasarą bokštas margavo visokiais užrašais ir piešiniais. Užsakėme tyrimus. Po jų pilis buvo nušveista karštu smėliu. Kol kas naujų užrašų atsiranda vienas kitas. Patys juos nuvalome, nes jie negerina muziejaus įvaizdžio“, – sakė pilies vadovas.
Senas langas kelia problemų
Dar viena bėda – prie pat įėjimo į pilį. Sovietmečiu greta jo žemėje buvo įrengtas didelis langas, iš kurio šviesa krisdavo į pilies požemius. Jis buvo įstiklintas ir uždengtas kalinėtomis grotomis.
Dabar tokio apšvietimo rūsiams nereikia. Langas yra nesandarus, per jo kraštus lietaus vanduo patenka į rūsius ir juose kaupiasi drėgmė.
„Kartą atėję į darbą rūsyje radome daug vandens. Jį išsėmėme. Po to pilyje buvo įrengti keli drėgmės surinktuvai.
Drėgmės pilyje tvyro mažiau, tačiau su savivaldybe šiuo metu deramės, kad problema būtų sprendžiama iš esmės“, – sakė P.Stanišauskas.
Kad Kauno pilyje būtų sausiau ir šilčiau, neseniai buvo įrengti ir šeši infraraudonųjų spindulių šildytuvai.
Dar keturių reikia ketvirtajame pilies aukšte, kur vyksta edukaciniai užsiėmimai su vaikais. Kito šildymo pilyje nėra.
Remonto darbų vis dažniau reikia ir į pilį vedančiam tiltui, kuris buvo įrengtas prieš 8 metus.
„Jis buvo pastatytas iš nestorų lentų, tarp jų nepalikta tarpų vandeniui nutekėti, todėl tilto lentos tai vienoje, tai kitoje vietoje sulūžta.
Irti pradėjo ir turėklai. Tiltui taip pat būtinai reikia remonto“, – sakė P.Stanišauskas.
Pasiekė lankytojų rekordą
Bent jau laikinų remonto darbų pilies darbuotojai tikisi artimiausiu metu, nes lankytojų nestinga. Šią vasarą pilyje apsilankė rekordinis skaičius žmonių.
„Siekiame, kad Kauno pilį per metus aplankytų 25 tūkstančiai svečių. Šiemet, metams dar nesibaigus, jau sulaukėme 22 tūkstančių lankytojų. Du trečdaliai iš jų – užsieniečiai“, – sakė muziejaus vedėjas.
Dar daugiau svečių tikimasi privilioti 2019 metais. Tada iš esmės ketinama atnaujinti ir pilies ekspozicijas.
Suka galvą, kaip konservuoti ir restauruoti
Saulius Rimas
Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas
„Anksčiau buvo planuota, kad per šiuos ir kitus metus reikia parengti pilies autentiškų apsauginių sienų ir bastėjos konservavimo ir restauravimo projektinius pasiūlymus ir tvarkybos darbų projektą.
2019 metais planuota atlikti sienų ir bastėjos konservavimo ir restauravimo darbus. Tačiau dabar svarstoma, gal šiuos darbus šiek tiek atidėti, o gal juos planuoti kitaip.
Taip yra dėl to, kad pilies sienos ir bastėja neseniai uždengta naujais stogais. Jie saugo statinius nuo klimato pokyčių, ir pilies situacija nėra tokia bloga, kad darbus reikėtų atlikti nedelsiant. Taip pat sprendžiama, kaip konservuoti ir restauruoti sienas bei bastėją.
Anksčiau kokybiškai to padaryti kolegoms nepavyko. Ant sienų ir bastėjos buvo įtvirtintos betoninės karūnos, tačiau jos nepasiteisino. Todėl 1989 metais skardiniai stogai ir atsirado.
Mano nuomone, jų turėtų nelikti, nes laikini stogai darko pilies vaizdą. Tačiau mūsų klimato sąlygomis rasti išeitį, kaip apsaugoti sienas ir bastėją, sudėtinga.
Kol konservavimo ir restauravimo darbams rengiamės, laiko turi istorijos entuziastai. Ikonografinių žinių apie Kauno pilį iki šiol išlikę ar atrasta labai mažai.
Prisimenant Vasario 16-osios Akto atradimo istoriją, kauniečiai galėtų pabandyti padirbėti archyvuose ir paieškoti žinių apie Kauno pilį. Jos labai praverstų restauruojant esamas detales ar atkuriant pietvakarinį bokštą.
Drauge su konservavimo ir restauravimo darbais būtų galima išspręsti ir kitas pilies pastato bei apšvietimo problemas.“
