Tai – Kurtuvėnų Užgavėnės, Kupiškėnų vestuvės, Senovinis stintelių ir seliavų gaudymas žiemą sukant „bobas“ Mindūnų kaime ant Baltųjų Lakajų ežero, Jūžintų krašto keptinis alus, Pietinių (šilinių) dzūkų dainavimo tradicija Žiūrų kaime, Kryžių lankymas Griškabūdžio apylinkėse, Sodų rišimo tradicija, Lopšinių ir vaikų migdymo tradicijos Lietuvoje, Polka Lietuvoje ir Kūčios.
2017 m. buvo sudaryta Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado komisija. Ekspertų vertinimui buvo pateikta 18 paraiškų dėl nematerialiojo kultūros paveldo vertybės statuso suteikimo. Iš jų dešimt nutarta įtraukti į sąvadą.
Dar 2004 m. ratifikavusi UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją, Lietuva įsipareigojo sukurti Nematerialaus kultūros paveldo inventorių, registrą ar kito pobūdžio informacinę sistemą. Teisinis šios srities reguliavimas nėra paprastas – tai unikalus, analogų neturintis registras. Kiekviena šalis, atsižvelgdama į savo kultūrines ypatybes, tradicijas, kuria savo sąvadą (registrą). Jo tikslas – informacinių technologijų priemonėmis valdyti duomenis apie Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybes.
Lietuvos nacionalinis kultūros centras sustiprino savivaldybių specialistų, atsakingų už sąvado kūrimo procesų koordinavimą regionuose, tinklą. Šio registro kūrimas – tęstinis procesas. Bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos skatinamos kurti ir savivaldybių lygmens sąvadus, kad būtų išsaugoti mūsų amatai, papročiai, dainavimo, muzikavimo, šokio tradicijos, tautos išsiugdyti gebėjimai, sukauptos žinios apie žmogų, jo psichinę ir fizinę sveikatą, aplinką ir kita.
Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado sukūrimo ir įdiegimo projektą įgyvendina Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Šiemet iš Valstybės investicijų programos projektui skirta 140 tūkst. eurų.
