Kovo 9 dieną trijų teisėjų kolegija byloje dėl darbo sutarties pripažinimo pasibaigusia neteisėtumo nusprendė kreiptis išaiškinimo, ar Profesionaliojo scenos meno įstatymo 2017 metų gegužės 11 dienos pakeitimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą – Konstituciją.
Teisėjai suabejojo, ar aukščiau minėto įstatymo nuostatos, kad iki šio įstatymo surengtas konkursas laikomas negaliojančiu, jeigu konkurso nugalėtojas buvo nustatytas, bet nepradėjo eiti pareigų, atitinka Konstitucijos preambulėje įtvirtintą konstitucinės teisės valstybės principą.
G.Kėvišas Vilniaus apygardos teismui apskundė pernai spalio 2 dieną priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą. Juo buvo atmestas ieškinys Kultūros ministerijai. Skundą dėl šio sprendimo nagrinėję teisėjai ir nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Buvęs LNOBT generalinis direktorius apylinkės teismo prašė panaikinti pernai liepos 3 dienos kultūros ministrės Lianos Ruokytės Jonsson pasirašytą įsakymą dėl darbo sutarties pripažinimo pasibaigusia, priteisti vidutinį darbo užmokestį, pripažinti atleidimą neteisėtu ir grąžinti jį į pareigas, priteisti 1 eurą neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas.
Pagrindų priteisti neturtinei žalai teismas nenustatė. Teismas nė vieno iš šių reikalavimų netenkino. G. Kėvišui 2016 metų rugsėjo 15 dieną laimėjus konkursą kitai LNOBT generalinio direktoriaus kadencijai, su juo darbo sutartis pareigoms eiti buvo sudaryta 2016 metų lapkričio 8 dieną.
Tačiau iki 2017 metų liepos 1 dienos jis pareigų pagal darbo sutartį eiti nebuvo pradėjęs, nes nauja kadencija turėjo prasidėti tik 2017 metų liepos 19 dieną, o konkursai į tokias pareigas visame pasaulyje rengiami gerokai iš anksto.
Laimėjęs konkursą, G.Kėvišas užsitikrino pareigas dar penkerių metų kadencijai, kuri turėjo prasidėti, pasibaigus ankstesniajai.
Tuomet Kultūros ministerija dar nustatė, kad konkurso atrankos komisijos nariai – Lietuvos nacionalinio dramos teatro vadovas Martynas Budraitis ir Kristupo vasaros festivalio meno vadovas dirigentas Donatas Katkus – galėjo būti šališki. Mat M.Budraitis su G.Kėvišu dirba „Vilniaus festivaliuose“, o D.Katkaus festivaliui „Vilniaus festivaliuose“ atstovauja šio renginio direktorius Kazimieras Murauskas. Renkant kitų nacionalinių įstaigų vadovus situacija buvo analogiška, bet dėl to keblumų nekilo.
Teismas mano, kad pagal įstatymą, įsigaliojusį pernai liepos 1 dieną, ieškovui iki 2017 metų liepos 1 dienos nepradėjus eiti pareigų, jis po liepos 1 dienos nebegalėjo pradėti jų eiti, nes galėjo būti tęsiamos tik jau pradėtos eiti pareigos. Pasak apylinkės teismo, ieškovui iki liepos 1 dienos nepradėjus eiti pareigų, konkursas turėjo būti laikomas negaliojančiu ir rengiamas iš naujo.
Teismo vertinimu, tokiu atveju turi būti vadovaujamasi Darbo kodeksu, įtvirtinančiu darbo sutarties pasibaigimą kituose įstatymuose nustatytais pagrindais, „ką Kultūros ministerija tinkamai padarė“.
63-ejų G.Kėvišas LNOBT vadovavo 15 metų, nuo 2002-ųjų. Kultūros ministerija buvo sudariusi komisiją ištirti galimą G.Kėvišo privačių ir viešųjų interesų supainiojimą. Ji kritiškai įvertino tai, kad G.Kėvišas greta savo darbo LNOBT darbiniais santykiais buvo susijęs dar su keliomis darbovietėmis, nors tuometiniai įstatymai to nedraudė ir nereikalavo Kultūros ministerijos leidimo dirbti kitus darbus. Šiuo atžvilgiu G.Kėvišas nebuvo išimtis.
Kultūros ministerija ne kartą krepėsi į VTEK, kad ši įvertintų, ar G.Kėvišas nepainiojo interesų, mat jo sūnaus įmonė „Riverside music LTD“ Operos teatre organizavo tris užsienio atlikėjų ir orkestrų koncertus, už kuriuos buvo sumokėta 390 tūkst. eurų.
VTEK požiūriu, interesai buvo supainioti, nors G.Kėvišas šių ryšių neslėpė – atvirkščiai, viešai nusišalino nuo sutarčių pasirašymo. Tai padarė jo pavaduotojas Naglis Stancikas. Tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba vadino nusišalinimą nepakankamu siekiant išvengti korupcijos rizikos.
Kodėl pinigai koncertams LNOBT buvo oficialiai skirti, žinant kad juos organizuoja G.Kėvišo sūnus ir kokia atsakomybė už tai tenka pinigų skyrėjams neišaiškinta. LNOBT vadovas neabejojo įstatymų nepažeidęs, nes elgėsi pagal buvusio VTEK vadovo Romo Valentukevičiaus rekomendacijas.
G.Kėvišas taip pat asmeniškai Vilniaus savivaldybės yra prašęs paramos sūnaus rengtiems koncertams ir vienam jų – Londono simfoninio orkestro – gavo 30 tūkst. eurų, tad buvo apkaltintas ir dėl to, kad parama koncertui buvo skirta.
